Žaibaravimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, neaiškų švytėjimą, mirksėjimą (dažniausiai apie tolimą šviesą ar atspindį). Vartojamas norint pavaizduoti šviesos reiškinį, kai ji vos pastebima, blausi ar netolygi.
Pavyzdžiai:
1. Tolumoje žaibaravo vienintelė kaimo lempa.
2. Vakare ežero vandenyse žaibaravo paskutiniai saulės spinduliai.
3. Tamsioje naktyje horizonte žaibaravo tolimo miesto šviesos.
Sinonimai: mirksėjimas, blausimas, silpnas švytėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.