Žagarys – tai lietuviškas žodis, reiškiantis sausus, nudžiūvusius augalus (dažniausiai žolę, šiaudus, krūmų šakas), kurie tinka kūrenimui ar išklotims.
Kartais vartojamas perkeltine prasme apibūdinti ką nors seną, nenaudojamą, beviltišką.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Senelis sugrėbė žagarius iš pievos ir sudėjo į krūvą kūrenimui.“
2. Perkeltinė prasmė:
„Tas senas fabrikas jau liko tik žagarys.“ (t.y. griuvėsiai, niekam tikęs pastatas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.