Žagarėjimas – tai lietuvių liaudies paprotys, kai žiemos ar pavasario metu jaunimas susirinkęs linksmai leidžia laiką, dažnai su dainavimu, šokiais, žaidimais ar pasakojimais. Pavadinimas kilo nuo žagarių (šakų, malkų) deginimo laužo pavidalu.
Pavyzdžiai:
1. Tradicinis: Kaimo jaunuoliai susirinkę prie laužo žiemos vakare, dainuoja liaudies dainas, kalba, juokiasi.
2. Šiuolaikinis: Mokinių stovyklos vakaro programa prie laužo su gitara ir istorijų pasakojimu.
3. Metaforinis: Bet koks neoficialus, nuošalus susirinkimas draugų rate prie ugnies ar patogioje vietoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.