Žabalkštys – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis žabangą, išdidumą, puikybę arba pasipūtimą. Dažnai nusako pernelyg didelį pasitikėjimą savimi, išdidų elgesį.
Pavyzdžiai:
1. Nustok taip elgtis su tokiu žabalkščiu – niekam nepatinka išdidū žmonės.
2. Po sėkmės darbe jis visiškai pasikeitė, tapo tikras žabalkštys.
3. Per daug žabalkščio gali privesti prie konfliktų su kitais.
Sinonimai: puikybė, pasipūtimas, išdidumas, pasipriešinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.