„Žiūtė“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis stebėjimą, žiūrėjimą (dažniausiai įdomiai, smalsiai ar ilgai). Kilęs iš veiksmažodžio „žiūrėti“.
Pavyzdžiai:
1. Sėdime prie lango ir žiūtė į gatvę.
2. Ką čia taip žiūti į mane?
3. Vaikai žiūtė į televizorių valandą.
Pastaba:
Nėra literatūrinis žodis, dažniausiai vartojamas šnekamojoje ar regioninėje kalboje (ypač vakarietiškuose Lietuvos dialektuose).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.