„Žieždrakėlis“ – tai lietuvių liaudies pasakose minimas mitinis padaras, dažniausiai vaizduojamas kaip panašus į gyvatę ar slieką, bet su plunksnomis ar sparnais. Jis siejamas su audrų, perkūnijos ir lietaus atnešimu.
Pavyzdžiai:
1. Pasakoje „Žieždrakėlis ir mergaitė“ jis atneša audrą, kad išgelbėtų mergaitę nuo piktųjų burtų.
2. Žodis vartojamas metaforiškai apibūdinti neramų, audringą orą ar net žmogų, kuris sukelia neramumus (pvz., „Tai tikras žieždrakėlis – visur sukeltų audrą“).
Trumpai: Tai mitinė būtybė, simbolizuojanti audrą ir neramumus, naudojama ir perkeltine prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.