vylumas
Vylumas – tai sąlyginis, neoficialus terminas, dažniausiai vartojamas kalbant apie tam tikrą asmens ar daikto patrauklumą, žavesį, charizmą ar "aurą", ypač kontekste, kur reikia pabrėžti ne tik išvaizdą, bet ir išskirtinį įspūdį, kurį jis sukelia.
Pagrindinės reikšmės atspalviai:
1. Išskirtinis patrauklumas / žavesys – kai kas nors ar kažkas traukia dėmesį savotišku, sunkiai apibūdinamu būdu.
2. Charizmatiška aura – asmens ar vietovės magnetiška, mistiška savybė.
3. Unikalus "stilius" ar įvaizdis – pabrėžiantis individualumą.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Apie asmenį:
„Jo vylumas – tai ne tik išvaizda, bet ir balsas, judesiai, kažkas magiško.“
2. Apie daiktą / vietą:
„Senos architektūros vylumas pritraukia fotografus.“
3. Apie meno kūrinį:
„Šio paveikslo vylumas slypi spalvų ir šešėlių derinyje.“
Svarbu: Žodis nėra įtrauktas į standartines lietuvių kalbos žodynų leksiką, todėl dažniausiai vartojamas kūrybiniuose ar neformalūs kontekstuose, siekiant išreikšti subtilų, įkvėpiančį patrauklumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.