vokytumas

Vokytumas – tai kalbos dalies (dažniausiai daiktavardžio) savybė turėti vokatąvą, t.y., kreipiamąją formą, naudojamą tiesioginiam kreipimui.

Pavyzdžiai:
- Asmenvardžiai: Jonai! (vokat.), Maryte!
- Bendriniai daiktavardžiai: vaikai!, drauge!, Dieve!
- Neturi vokatyvos (nevokyti): diena, knyga, laimė (kreipiamasis: diena!, knyga!, laimė! – lieka kaip nominatyvas).

Trumpai: vokytumas nurodo, ar žodis turi specialią kreipiamąją formą (-ai, -e, -yje ir kt.).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vokytumas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Vokytumas – tai kalbos dalies (dažniausiai daiktavardžio) savybė turėti vokatąvą, t.y., kreipiamąją formą, naudojamą tiesioginiam kreipimui. Pavyzdžiai: - Asmenvardžiai: Jonai! (vokat.), Maryte! - Bendriniai daiktavardžiai: vaikai!, drauge!, Dieve! - Neturi vokatyvos (nevokyti): diena, knyga, laimė (kreipiamasis: diena!, knyga!, laimė! – lieka kaip nominatyvas). Trumpai: vokytumas nurodo, ar žodis turi specialią kreipiamąją formą (-ai, -e, -yje ir kt.).