vodyti

.
võdyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (wadzić, вaдзiць)

1. kenkti, daryti žalą: Ar võdys ligoniui obulys? Man niekas nevõdija; aš ką pavalgau, tas gerai. Sūris tai nevõdija: varškė, sūris i seniem labai gerai. Alaus padariau, ta iš miežių, geras – toks ta liuob nevõdys. Man tie dūmai nieko nevõdija. Matai, arielko [je] cukraus yr i visko – anam tas baisiai võdija. Kai žmogus silpnesnis, vodija visa kas. Dobilas iš ryto võdija karvei. Šlapi pagada didžiai apyniams vodija. O jei tokia moteriškė nebus aptepta, bet čysta, tada jai nevodys (kenks), jog ji galės sunki būti. Negali gerti; nu arielkos antai kaip vodija žmoguo. Tik negerk, nieko neimk, nei alaus, nei arielkos – viskas võdija. Nieko nevodis, gali maudytis. Kad bitės įkanda, nieko nevõdija. Nusispardęs būs [vaikas],
kaip ledelis sušalęs, o nieko nevõdys. Par daugumą visa võdija. Darbas žmoguo nevõdija. Blogam daiktui nigdi nevõdija.

2. kliudyti, trukdyti: Ką võdija jį tokios štukos? Jei apaštalamus võdija priėmimop Dvasios Š. kūniškas regėjimas V. Christaus…, kaipog daugesn neprimanumis bus priėmimop Dvasios Š, kuriemus dabar gardi žemiški da [i] ktai.

3. veikti, turėti įtakos: Nevõdis, kad minkysi daugiau, tai geresnė ir duona. O visgi rykštės vaikus vodijo: nuo to laiko ramūs, neišdykauja. Tie vaistai visims nu tos ligos võdija.

4. turėti reikšmės, reikšti: Kad tu anąkart neatėjai, tai nieko nevõdija. Ką jis võdija prieš tave?!
pavõdyti. pakenkti, padaryti žalą: Pavõdijo man alus. Gal valgymas pavõdijo, kad sergi? Kas čia jam pavõdijo, pilviuką paleidė vaikui? Arbatytė negalėjo pavodyti, arbatytė – sveika: aš ir jus visas girdžiau, kai mažutės buvot. Galiam numanyti, jog toks grovimos vyskupo Petro ant sosto neliuoso netiko vyskupui Mikalojui ir nemaž jam padarė širdgėlą, vienok nė truputėlio jam nepavodijo. Nuo tos mėsos jam pavõdyjo. Negulėk an plikos žemės, ba gali pavõdyt. Tik ką po ligos, o jau vėl eini laukais; kad nepavodytų, vėl atkrisi.
užvõdyti

1. pakenkti, padaryti žalą: Valgis riebus užvõdys tau. Ir jei ką smertišką gertų, nieko jiemus netur užvodyti.

2. sutrukdyti, sukliudyti: Nesa rūpesčiai ir godos tokį pasimėgimą užvodi [ja]. Ponas tave užvodijo (užkliudė), idant neateitumbei pryš kraujį. Dievas… prilikimams alba padėsti, alba savo valia tuos užvodija, alba užtrūkina.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vodyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>võdyti, </b>-ija (-yja), -ijo (-yjo) (wadzić, вaдзiць) <br/>1. <span class="explanation">kenkti, daryti žalą: </span> Ar võdys ligoniui obulys? Man niekas nevõdija; aš ką pavalgau, tas gerai. Sūris tai nevõdija: varškė, sūris i seniem labai gerai. Alaus padariau, ta iš miežių, geras – toks ta liuob nevõdys. Man tie dūmai nieko nevõdija. Matai, arielko [je] cukraus yr i visko – anam tas baisiai võdija. Kai žmogus silpnesnis, vodija visa kas. Dobilas iš ryto võdija karvei. Šlapi pagada didžiai apyniams vodija. O jei tokia moteriškė nebus aptepta, bet čysta, tada jai nevodys (kenks), jog ji galės sunki būti. Negali gerti; nu arielkos antai kaip vodija žmoguo. Tik negerk, nieko neimk, nei alaus, nei arielkos – viskas võdija. Nieko nevodis, gali maudytis. Kad bitės įkanda, nieko nevõdija. Nusispardęs būs [vaikas], kaip ledelis sušalęs, o nieko nevõdys. Par daugumą visa võdija. Darbas žmoguo nevõdija. Blogam daiktui nigdi nevõdija. <br/>2. <span class="explanation">kliudyti, trukdyti: </span> Ką võdija jį tokios štukos? Jei apaštalamus võdija priėmimop Dvasios Š. kūniškas regėjimas V. Christaus…, kaipog daugesn neprimanumis bus priėmimop Dvasios Š, kuriemus dabar gardi žemiški da [i] ktai. <br/>3. <span class="explanation">veikti, turėti įtakos: </span> Nevõdis, kad minkysi daugiau, tai geresnė ir duona. O visgi rykštės vaikus vodijo: nuo to laiko ramūs, neišdykauja. Tie vaistai visims nu tos ligos võdija. <br/>4. <span class="explanation">turėti reikšmės, reikšti: </span> Kad tu anąkart neatėjai, tai nieko nevõdija. Ką jis võdija prieš tave?! <br/><b>pavõdyti</b>. <span class="explanation">pakenkti, padaryti žalą: </span> </span> Pavõdijo man alus. Gal valgymas pavõdijo, kad sergi? Kas čia jam pavõdijo, pilviuką paleidė vaikui? Arbatytė negalėjo pavodyti, arbatytė – sveika: aš ir jus visas girdžiau, kai mažutės buvot. Galiam numanyti, jog toks grovimos vyskupo Petro ant sosto neliuoso netiko vyskupui Mikalojui ir nemaž jam padarė širdgėlą, vienok nė truputėlio jam nepavodijo. Nuo tos mėsos jam pavõdyjo. Negulėk an plikos žemės, ba gali pavõdyt. Tik ką po ligos, o jau vėl eini laukais; kad nepavodytų, vėl atkrisi. <br/><b>užvõdyti</b><br/>1. <span class="explanation">pakenkti, padaryti žalą: </span> </span> Valgis riebus užvõdys tau. Ir jei ką smertišką gertų, nieko jiemus netur užvodyti. <br/>2. <span class="explanation">sutrukdyti, sukliudyti: </span> Nesa rūpesčiai ir godos tokį pasimėgimą užvodi [ja]. Ponas tave užvodijo (užkliudė), idant neateitumbei pryš kraujį. Dievas… prilikimams alba padėsti, alba savo valia tuos užvodija, alba užtrūkina.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

vodyti

#