Visačukė – tai nedidelė, dažniausiai medinė dėžutė arba skrynia, naudojama brangenybėms (papuošalams, pinigams, dokumentams) laikyti. Kilusi iš rusų kalbos žodžio «висячий» (kabantis), nes istoriškai tokios dėžutės kabindavamos ant sienos arba laikomos paslėptose vietose.
Pavyzdžiai:
1. „Močiutė iš savo visačukės išėmė senovinį karoliuką.“
2. „Vertingus dokumentus laikau užrakintoje visačukėje.“
3. „Ant sienos kabėjo maža medinė visačukė su monetų kolekcija.“
Sinonimai: dėžutė, skrynelė, seifas (šiuolaikiniu kontekstu).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.