Virbė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ploną, lanksčią šakelę, virbą, nendrę ar panašų ilgą, lankstų augalą (pvz., gluosnio, beržo, nendrių). Dažnai vartojamas kalbant apie kas nors lanksčią, ploną, lengvai lenkiamą.
Pavyzdžiai:
1. Paėmė virbę ir nubaro kaimynų katę.
2. Pinti krepšį iš gluosnių virbių.
3. Vaikai pabėgo į upę lūžusios virbės gaudyti vėžių.
Sinonimai: virbas, šakelė, nendrė, meškerė (žvejybai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.