Vija – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis:
1. Juostą, dryžį, liniją (dažniausiai ilgą ir siaurą).
Pavyzdys: „Audime matėsi raudonos vijos.“
2. Kraštą, pakraštį (ypač audinio ar kito ploto).
Pavyzdys: „Palto vija buvo apsiūta siūlu.“
3. Perkeltine prasme: eilutę, seką, tęstinį dalykų išdėstymą.
Pavyzdys: „Kalboje tekėjo minties vija.“
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.