vienaveiksliškumas
Vienaveiksliškumas – tai programavimo principas, pagal kurį funkcija ar metodas turi atlikti tik vieną pagrindinę užduotį arba turėti vieną priežastį keistis.
Pagrindinė idėja:
Kiekviena funkcija/metodas atsakingas tik už vieną veiksmą, kas pagerina skaitomumą, testuojamumą ir palaikymą.
Pavyzdžiai:
1. Blogai – funkcija daro daug dalykų:
python
def apdoroti_klienta(klientas):
patikrinti_duomenis(klientas)
išsaugoti_duomenis(klientas)
siųsti_paštą(klientas)
2. Gerai – funkcija atlieka vieną veiksmą:
python
def apdoroti_klienta(klientas):
patikrinti_ir_saugoti(klientas) Tai jau geriau, bet galima dar skaidyti
Optimaliau:
python
def apdoroti_klienta(klientas):
patikrinti_duomenis(klientas)
išsaugoti_duomenis(klientas)
pranešti_klientui(klientas)
Čia kiekviena funkcija atlieka tik savo specifinę užduotį.
Praktinė nauda:
- Lengviau testuoti ir derinti.
- Sumažėja šalutiniai efektai.
- Kodas tampa lankstesnis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.