vienarankinis

Vienarankis – veiksmažodžio būdas, reiškiantis, kad veikėjas atlieka veiksmą viena ranka.

Pavyzdžiai:
1. Jis vienarankiu pakėlė sunkią dėžę.
2. Sportininkas vienarankiu svaidė kamuolį.
3. Ji vienarankiu laikė vaiką, o kita ranka atsidarė duris.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vienarankinis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Vienarankis – veiksmažodžio būdas, reiškiantis, kad veikėjas atlieka veiksmą viena ranka. Pavyzdžiai: 1. Jis vienarankiu pakėlė sunkią dėžę. 2. Sportininkas vienarankiu svaidė kamuolį. 3. Ji vienarankiu laikė vaiką, o kita ranka atsidarė duris.