vidujus

Vidujus – tai senovės lietuvių kalbos žodis, reiškęs „viduje, į vidų, vidury“. Kilęs iš baltų prokalbės vidu- („vidus“).

Pavyzdžiai (iš senųjų raštų ir sakytinės kalbos):
1. Eik vidujus – „eik į vidų (į vidų)“.
2. Sėdėjo vidujus trobos – „sėdėjo trobos viduje“.
3. Vidujus kaimo – „kaimo vidury/viduje“.

Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau sutinkamas „viduje“ arba „į vidų“.

Įrašas
Paaiškinimas	Vidujus – tai senovės lietuvių kalbos žodis, reiškęs „viduje, į vidų, vidury“. Kilęs iš baltų prokalbės vidu- („vidus“). Pavyzdžiai (iš senųjų raštų ir sakytinės kalbos): 1. Eik vidujus – „eik į vidų (į vidų)“. 2. Sėdėjo vidujus trobos – „sėdėjo trobos viduje“. 3. Vidujus kaimo – „kaimo vidury/viduje“. Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau sutinkamas „viduje“ arba „į vidų“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.