Veliuokas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis velionį, mirusį žmogų, sielą, vaiduoklį (dažniausiai vartojamas poetiniame ar senesniame kontekste).
Pavyzdžiai:
- „Seni pasakojimai byloja, kad kapinėse vaikšto veliuokai.“
- „Tamsiu naktį regėjau tėvo veliuoką.“
- Poetinėje kalboje: „Lengvai kaip veliuokas praslydo pro duris.“
Trumpai: Veliuokas – mirusiojo dvasia ar vaizdinys, dažniausiai vartojamas liaudies sakmėse, poezijoje ar senesnėje literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.