"Veleninas" – tai sutrumpinta, šnekamoji lietuvių kalbos forma, vartojama vietoj žodžio "velioninas" (velionė – miręs žmogus). Nurodo ką nors, priklausiusį mirusiam žmogui (dažniausiai turtą, daiktus).
Pavyzdžiai:
1. Tai veleninas namas – jį paveldėjome po tėvo.
2. Nesioju veleniną žiedą – tai mama paliko.
3. Veleninė knyga su užrašais buvo rasta palėpėje.
Pastaba:
Forma "veleninas" dažniau vartojama šnekamojoje kalboje, o oficialiuose tekstuose – "velioninas".
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.