Velėnėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgalaikį, nuobodų laukimą ar veltui praleistą laiką, dažnai susijusį su neaiškia situacija, atidėliotinais reikalais ar neveiklumu.
Pavyzdžiai:
1. Visą rytą velėnėjau pas gydytoją, bet mane nepriėmė.
2. Projektas užstrigo – dabar tik velėnėjame be aiškios pabaigos.
3. Nebūk ofise veltui, nebent mėgsti velėnėjimą.
Trumpai: velėnėjimas = laiko švaistymas laukiant / be tikslio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.