Velėklė – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškia ploną, pusiau skaidrią audinį (pvz., musliną, gazą, tinklą) arba didelį, ploną drobulės gabalą (pvz., uždangalą, uždangtuvę).
Pavyzdžiai:
1. Langą uždengė balta velėklė.
2. Vestuvėse nuotakos veidą dengė išbalinta velėklė.
3. Muziejuje eksponatas saugomas po stikline velėkle.
Sinonimai: užuolaida, uždangalas, gauzas, tinklelis, drobulė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.