"Velekis" – senas lietuviškas žodis, reiškiantis ilgą, plačią, dažniausiai vilnonę ar pailgą apsiaustą/kailinį (išorinis drabužis, dengiantis kūną iki kelių ar žemiau).
Pavyzdžiai:
1. Žiemą senelis apsirengė storą veleki, kad šaltais vakarais šildytųsi.
2. Senovėje veleki buvo ne tik šilumai, bet ir statuso simbolis.
3. Muziejuje matėsi senovinis velekiu, puoštas raštais.
Pastaba:
Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.