veizėjimas
Veizėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, įdėmų žiūrėjimą, stebėjimą ar įsižiūrėjimą (dažnai susijusį su susikaupimu, mąstymu ar užsidegimu).
Jis vartojamas norint pabrėžti ne tik akies judesį, bet ir dėmesio, susidomėjimo ar net svajingo įsijautimo elementą.
Pavyzdžiai:
1. Mąstymas / susikaupimas:
Jis ilgai veizėjo į tuščią popieriaus lapą, galvodamas, ką rašyti.
2. Įsižiūrėjimas / stebėjimas:
Vaikas veizėjo į drugelį, sėdintį ant gėlės.
3. Svajingas žiūrėjimas:
Ji veizėjo pro langą į tolimus miškus ir galvojo apie keliones.
4. Užsidegimas / susidomėjimas:
Mokslininkas veizėjo į mikroskopą, stebėdamas nesamoningas ląstelių kaitas.
Sinonimai: žiūrėjimas, stebėjimas, įdėmiai žiūrint, įsižiūrėjimas.
Atmintinai: „Veizėjimas“ dažniau vartojamas literatūroje, poetiškai ar išraiškingai, o ne kasdienėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.