x
vė̃blinti (-yti), -ina, -ino
1. eiti palengva, kėblinti: Kur vė̃blini nesusisagstęs. Žmogus vė̃blina iš kur peklos, šuva tuoj mato.
2. niekus šnekėti, pliaukšti, plepėti: Šoka jiej tę, vė̃blinas, linksminas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.