Vasarapjūtė – tai lietuviškas žodis, reiškiantis pabaigos vasaros laikotarpį, artimą rudeniui. Jis apibūdina laiką, kai vasaros gausa (pvz., derlius, šiluma) jau "pjūna" (baigiasi), o gamta pradeda ruoštis rudeniui.
Pavyzdžiai:
1. Rugiai geltona vasarapjūtė, o pievoje žydi paskutinės dobilų galvos.
2. Vasarapjūtės vakarai jau gaivūs, ir naktys vis ilgėja.
3. Seneliai sakydavo: "Vasarapjūtė – darbo ir derliaus laikas."
Trumpai: Tai poetiškas vasaros pabaigos sinonimas, dažnai vartojamas literatūroje ar kalboje apie gamtos perėjimą į rudens sezoną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.