vartelioti

vartelióti, -iója, -iójo. vártelioti, -ioja, -iojo, var̃telioti; vartalioti:

1. Kaip ir apstojo vártelioti trobas, taip nebspira. Čia sienojukai krugli – kad vėjas [stogo] nevárteliotų. Viską várteliojo, draskė, daba peika, atstatinė [ja]. Žemė dreba tenai, numai kaip krabikės várteliojas. Avarijos, várteliojas mašinikės kaip dėžikės. griuvinėti: Rodžia, kap parejo tėvelis, kap varteliójo. Būt pagrūdęs, pamušęs várteliodamas [girtas]. Tiek buvau nusivariusi, ka akys žaliavo, várteliojaus. Prigeru vaistų – i várteliojuos, negėriau – nevirtau. Juokias ir várteliokias iš tų jaunų – visai nesusitupėję. Tėvai pareina, varteliójasi – ir vaikai toki. Várteliojas girtos bobos. Kaime visi jauni gera, várteliojas kaip kiaulės. Vėlek várteliojas girti, netaisos mūso žmonys. mirti: Várteliojas seniejai, kas teme kaime beliks, jauni nepulna pri žemės.

2. Arklį varinė [ja],
i paskiau tus linus vartelió [ja] an tos minamosios. Žirnius varteliója kap ir šieną. Sesuo apluoke šieną vartelió [ja].

3. Neturėdamas ką daryti, pradėjau vartelioti knygą. Senis vartelioja laikraščio puslapius.

4. Vanduo varteliojo jį. į visas puses. Akmenukas várteliojas, ir negaliu užžiebt mašinkos. Užveržu su klyniukais [tekinį],
ka nevar̃teliotųs. kraipyti, judinti į šalis: Vártelioja visap kojas, pinoja pinoja. krutėti, vartytis: Vaikas nenusėdės, tura ans šėlioties, vártelioties.

5. gulinėti, gulėti: Várteliojas po lovą lig dvylektos. Po vaiko várteliojas daba mėnesiais, o mas ejom visur kaip kumelės.

6. nuolat keistis, mainytis: Ai, blogai – taip viskas i várteliosias.

7. keisti kieno pažiūras, įsitikinimus: Pavėjiniai žmonys dabar – gali vártelioti kaip nori. Várteliojas žmonys: šiandien taip, rytó išvertę rankoves. Lietuviai daba várteliojamos labai.
liežùvį vártelioti kalbėti, šnekėti: Liežùvį sunkiai vártelio [ja] – ko su tokiu šnekys?! Po karo nežinojai, katra koja raišti, kaip liežùvį vártelioti.
liežùvis nesivártelioja neprakalba: Tiek prigera, ka i liežùvis nevárteliojas.
apvartelióti. apvartalioti: Viena pusė pampučkų jau iškepė, apvarteliók – tegu kita pusė kepa.
išvartelióti

1. išvartalioti 1: Ižvarteliõs bonkas, – girtas čia eina. Prypuls, išvarteliós visus indus. Stulpus ir ženklus pagoniškų dievaičių išvarteliojo. Įeina ant galo virsdamas į vidų, vis numėčio [ja] ir išvartelio [ja]. Vė [ja] s medžius išsukinė [ja],
išvartelio [ja]. Nėr vyrų [sodyboje],
išsivárteliojos toros, apirusi daržinelė. Visi nusgėrė, išvarteliojo kap pėdai pabarėn. Ne tik tu nedaturėtum, bet ir pelės išvárteliotų. Išsivárteliojo kasėjai pavargę, nusivarė nepratę. Saviškiai išsivárteliojo i miegta, o mun kiaulių šerti. Išsivártelio [ja] vyrai pusamžiai dabar. Vienus ištaškys mašinos, kiti vėžiais išsivártelios. Užlesė kokio beico – šešios vištos, sveikos, po vieną, po vieną ir išsivárteliojo.

2. išvartalioti 4: Per dvi savaiti išvarteliojo kunigas Maldutis visą savo ir apdulkėjusį klebonijos knygyną.
iš kójų išsivartelióti išmirti: Kas bus, kai visi [seniai] iš kójų išsivarteliõs?
nuvartelióti

1. nuvartinėti 1: Buvę vėsulai: trobas nuvártelioję, žmogų užmušę. Nusivárteliojo [kryžiai] patys, nereikėjo vartelioti.

2. numirti: Taukšt į kaktą, i nusivárteliojo.
pavartelióti. pavartalioti:

1. Šieno gubas galia ir vaikai pavártelioti. Pavar̃teliot i nešt šienas. visiems išgriūti, išvirsti: Pavárteliojo visi iš juoko.

2. Pinigelis pasvartelio [jo],
pateko verpetan i nuskendo. Viršum rugių praskrenda šikšnosparnis, ties vakarine žvaigžde pasivarteliojęs dingsta padirvyje.

3. pavartalioti
4. Staiga jis nūste panūdo pamatyti gimtąjį kaimelį, pasivartelioti kaip kitados senojo ąžuolo šešėlyje.
suvartelióti

1. pasisukioti: Kokis ine [jo] pirkion, suvártelio [jo] i vė pro duris.

2. sugalvoti: Išgirdęs apie valstiečių badavimą, suvarteliojo šit kokią mintį: jei neturi duonos, teėda šieną.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vartelióti, </b>-iója, -iójo. vártelioti, -ioja, -iojo, var̃telioti; vartalioti: <br/>1. Kaip ir apstojo vártelioti trobas, taip nebspira. Čia sienojukai krugli – kad vėjas [stogo] nevárteliotų. Viską várteliojo, draskė, daba peika, atstatinė [ja]. Žemė dreba tenai, numai kaip krabikės várteliojas. Avarijos, várteliojas mašinikės kaip dėžikės. <span class="explanation">griuvinėti: </span> Rodžia, kap parejo tėvelis, kap varteliójo. Būt pagrūdęs, pamušęs várteliodamas [girtas]. Tiek buvau nusivariusi, ka akys žaliavo, várteliojaus. Prigeru vaistų – i várteliojuos, negėriau – nevirtau. Juokias ir várteliokias iš tų jaunų – visai nesusitupėję. Tėvai pareina, varteliójasi – ir vaikai toki. Várteliojas girtos bobos. Kaime visi jauni gera, várteliojas kaip kiaulės. Vėlek várteliojas girti, netaisos mūso žmonys. <span class="explanation">mirti: </span> Várteliojas seniejai, kas teme kaime beliks, jauni nepulna pri žemės. <br/>2. Arklį varinė [ja], i paskiau tus linus vartelió [ja] an tos minamosios. Žirnius varteliója kap ir šieną. Sesuo apluoke šieną vartelió [ja]. <br/>3. Neturėdamas ką daryti, pradėjau vartelioti knygą. Senis vartelioja laikraščio puslapius. <br/>4. Vanduo varteliojo jį. į visas puses. Akmenukas várteliojas, ir negaliu užžiebt mašinkos. Užveržu su klyniukais [tekinį], ka nevar̃teliotųs. <span class="explanation">kraipyti, judinti į šalis: </span> Vártelioja visap kojas, pinoja pinoja. <span class="explanation">krutėti, vartytis: </span> Vaikas nenusėdės, tura ans šėlioties, vártelioties. <br/>5. <span class="explanation">gulinėti, gulėti: </span> Várteliojas po lovą lig dvylektos. Po vaiko várteliojas daba mėnesiais, o mas ejom visur kaip kumelės. <br/>6. <span class="explanation">nuolat keistis, mainytis: </span> Ai, blogai – taip viskas i várteliosias. <br/>7. <span class="explanation">keisti kieno pažiūras, įsitikinimus: </span> Pavėjiniai žmonys dabar – gali vártelioti kaip nori. Várteliojas žmonys: šiandien taip, rytó išvertę rankoves. Lietuviai daba várteliojamos labai. <br/><b> liežùvį vártelioti</b> <span class="explanation">kalbėti, šnekėti: </span> Liežùvį sunkiai vártelio [ja] – ko su tokiu šnekys?! Po karo nežinojai, katra koja raišti, kaip liežùvį vártelioti. <br/><b>liežùvis nesivártelioja</b> <span class="explanation">neprakalba: </span> Tiek prigera, ka i liežùvis nevárteliojas. <br/><b>apvartelióti</b>. apvartalioti: Viena pusė pampučkų jau iškepė, apvarteliók – tegu kita pusė kepa. <br/><b>išvartelióti</b><br/>1. išvartalioti 1: Ižvarteliõs bonkas, – girtas čia eina. Prypuls, išvarteliós visus indus. Stulpus ir ženklus pagoniškų dievaičių išvarteliojo. Įeina ant galo virsdamas į vidų, vis numėčio [ja] ir išvartelio [ja]. Vė [ja] s medžius išsukinė [ja], išvartelio [ja]. Nėr vyrų [sodyboje], išsivárteliojos toros, apirusi daržinelė. Visi nusgėrė, išvarteliojo kap pėdai pabarėn. Ne tik tu nedaturėtum, bet ir pelės išvárteliotų. Išsivárteliojo kasėjai pavargę, nusivarė nepratę. Saviškiai išsivárteliojo i miegta, o mun kiaulių šerti. Išsivártelio [ja] vyrai pusamžiai dabar. Vienus ištaškys mašinos, kiti vėžiais išsivártelios. Užlesė kokio beico – šešios vištos, sveikos, po vieną, po vieną ir išsivárteliojo. <br/>2. išvartalioti 4: Per dvi savaiti išvarteliojo kunigas Maldutis visą savo ir apdulkėjusį klebonijos knygyną. <br/><b> iš kójų išsivartelióti</b> <span class="explanation">išmirti: </span> Kas bus, kai visi [seniai] iš kójų išsivarteliõs? <br/><b>nuvartelióti</b><br/>1. nuvartinėti 1: Buvę vėsulai: trobas nuvártelioję, žmogų užmušę. Nusivárteliojo [kryžiai] patys, nereikėjo vartelioti. <br/>2. <span class="explanation">numirti: </span> Taukšt į kaktą, i nusivárteliojo. <br/><b>pavartelióti</b>. pavartalioti: <br/>1. Šieno gubas galia ir vaikai pavártelioti. Pavar̃teliot i nešt šienas. <span class="explanation">visiems išgriūti, išvirsti: </span> Pavárteliojo visi iš juoko. <br/>2. Pinigelis pasvartelio [jo], pateko verpetan i nuskendo. Viršum rugių praskrenda šikšnosparnis, ties vakarine žvaigžde pasivarteliojęs dingsta padirvyje. <br/>3. pavartalioti 4. Staiga jis nūste panūdo pamatyti gimtąjį kaimelį, pasivartelioti kaip kitados senojo ąžuolo šešėlyje. <br/><b>suvartelióti</b><br/>1. <span class="explanation">pasisukioti: </span> Kokis ine [jo] pirkion, suvártelio [jo] i vė pro duris. <br/>2. <span class="explanation">sugalvoti: </span> Išgirdęs apie valstiečių badavimą, suvarteliojo šit kokią mintį: jei neturi duonos, teėda šieną.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.