x
valstiniñkas (-inỹkas), -ė.
1. pavaldinys: Ir teigi daryt šeimynai ir valstinykamus savo įsakysime.
2. valstietis, ūkininkas: Baudžiavos įtekmė taip užsižiedėjo būde mūsųjų valstininkų, taip ji persmego visą žmogų, kad jiems nelengva bus atsikelti ilgai, labai ilgai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.