Valakenis – tai istorinis terminas, reiškiantis stačiatikį slavą (dažniausiai rusą arba baltarusį) LDK ir Abiejų Tautų Respublikoje. Žodis kilęs iš rusų kalbos žodžio „волох“ (voloch), kuriuo buvo vadinami rumunai/valachai, vėliau pritaikytas stačiatikiams slavams.
Pagrindinės reikšmės:
1. Religinė – stačiatikis (nekatalikis).
2. Etninė – rusiškos/baltarusiškos kilmės gyventojas.
3. Socialinė – dažnai valstietis ar miestietis, turėjęs ribotas teises.
Pavyzdžiai:
- LDK teisės aktuose – valakeniai minimi kaip atskira socialinė grupė.
- M. Daukšos raštuose – vartotas apibūdinti stačiatikius.
- XVII a. dokumentuose – valakenių kaimai (pvz., Valkininkai) – vietos, kur gyveno stačiatikiai slavai.
Terminas buvo vartojamas iki XVIII a., pamažu išnyko, pakeistas tiesioginiu etnonimu (rusas, baltarusis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.