"Valaka" – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, siaurą žemės juostą (pvz., dirvoną, pievą, lauką), dažnai vartojamas kaip matavimo vienetas arba apibūdinant ilgą, siaurą objektą ar teritoriją.
Pavyzdžiai:
1. Senovėje valaka buvo žemės matavimo vienetas.
2. Kaimo pakraštyje driekėsi žalia pievų valaka.
3. Miško valaka skyrė du kaimus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.