ūmyti

ū́myti, -ija, -ijo. ū̃myti, -ija (-yja), -ijo (-yjo). ūminti 1: Anys mane tankiai slogino (veržė, spaudė, ūmijo) nuog jaunystės mano. Plebonas, ūkenykas ir kitas žmogus daugiaus ištaiso prastamujam kalbėdami nei bardami alba žmogų ūmydami.
apū́myti. apū̃myti. apsvaiginti: Išgąstis mane buvo apū̃myjęs. Džiaugsmo apimtas, apū̃mytas. Piktieji nelabųjų paveikslai ir jų širdis apūmijo.
išū́myti. išgąsdinti: Eš žmones išūmysiu.
paū́myti. paraginti, paskubinti: Paūmyti arkliai pasileido bėgti. Nukrito šilima, prilaiko sėjimą, kad nepasiū́mytų.
užsiū́myti užpykti, užširsti: Atsargiai klausk, kad jis neužsiūmytų.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'umyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x