ūrijimas

Ūrijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, monotonišką garsą ar skambėjimą, dažniausiai apibūdinantį vėjo, varpų, sirenų ar panašų garsą.

Pavyzdžiai:
1. Vėjo ūrijimas miške.
2. Toli sklindantis bažnyčios varpų ūrijimas.
3. Gaisro sirenos ūrijimas naktį.

Sinonimai: kaukimas, zvimbimas, dūdavimas (priklausomai nuo konteksto).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'urijimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Ūrijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, monotonišką garsą ar skambėjimą, dažniausiai apibūdinantį vėjo, varpų, sirenų ar panašų garsą. Pavyzdžiai: 1. Vėjo ūrijimas miške. 2. Toli sklindantis bažnyčios varpų ūrijimas. 3. Gaisro sirenos ūrijimas naktį. Sinonimai: kaukimas, zvimbimas, dūdavimas (priklausomai nuo konteksto).