ūlyčia

.
ū̃lyčia (вyлiцa, ulica). ūlyčià. ūlyčià. ūlýčia. ulyčià. ùlyčia.

1. senovinio kaimo kelias, gatvė; miesto gatvė: Ū̃lyčia (kelias, takas) su medžiais ant abiejų pusių. Kap mergavau, šokom anta ū̃lyčios, ai šokom! Jųjai namai kitan šone ū̃lyčios. Pijukai grūžuojas apsikabinę ant ū̃lyčios ir linguojas į šalis. Par tą sodą ilga ū̃lyčia. Pro staldą ėjo ū̃lyčia. Pasišluoj ū̃lyčią. Palei ū̃lyčią nemožna sukeberzot, reikia tiesiai statyt. Par ū̃lyčias jojau, ū̃lyčios skambėjo. Ir sutikau mergužytę ūlyčia vaikščiojant. Išeik, mergele, išeik, jaunoji, iš gryčios, atkelk vartelius ū̃lyčios! Žinoma yra, jog Mugapilė [je] buvo gatvė, arba ūlyčia, kurioje patys lietuviai parusėnai tegyveno. Kaip karves pamilžo, tai mes pusryčius laikėm ir paskui vėl išėjome ant ū̃lyčios ir pradėjome šaukt. Tai liepė ciesorius langus ir duris uždaryt, kad nė vienas žmogus an ūlyčiõs nebūtų. Ir išėję ėjo ūlyčia pailgai. Ir padarei sau kalnų altorius ant visų ūlyčių. Liepė tarnui savam išeit ū̃lyčion. Ir ieškokite ūlyčiose jo. Par ūlyčias miesto Jeruzolimos vestas buvo. Anie gyvena tę an mazkickos ūlyčẽlės. Ant ūlyčelės po tėvo vartais augt žalioji liepelė. Čionai, kaip keliukas sukas, ūlytė̃lė buvo. Vis mudu apkalbėjo: ar ūlytėlėj, ar pryvartėlėj, ar jaunam jaunimėly. Kad aš jojau ūlyčáitėmis, žaliomis prievartaitėmis. Kaip eiste pakalnėn tokia ūlytýte, an kampo namas. Ūlyčiuže jodamas, kepurėlę keldamas: „Balta rankele sudiev, mergyte!“. Šeštadienį sutvarkėme ūlyčiùkę. Čia ūlyčiùkė buvo. Kursai iškeli mane iš ūlyčios smerties. Nes ankšta yra ūlyčėlė ir siauras kelias, kuris veda ing karalystę dangų. Durnai galvai tik dvi ūlyčios: į kapus ir į turmą. Boba (Čigonė) gryčioj, kakos ūlyčioj. Sesuo seklyčio [je],
sesės kasos ūlyčio [je]. kiemas, atšlaimas: Pas mus an ū̃lyčios tai baisus baisus toks akmenys. Kaip jis. įvažiavo į tą kiemą, visi atsiklaupė ant ū̃lyčios, klūpo. Mergos šluoja ūlyčaĩtę – svečių laukia.

2. aptvertas kelias gyvuliams varyti, išvara, išgana, genesys: Ū̃lyčia sodo [je],
kur gena gyvolius į lauką, vadinas genesys. Ū̃lyčios būs gyvoliams išvaryti iš kiemo. Kiekvienas savo daržą aptvėrė – ir ūlytė̃lė, gali gint gyvulius. Tas pats [drabužis] bažnyčioms, tas pats ū̃lyčioms (gyvuliams varyti) . kaimo ganykla.

3. kaimas, sodžius: Seniau tai ūlyčiõs gyvenom. Kai pats nori, tai net kelinton ūlỹčion nusgrūda. Mūs ū̃lyčia didelė: mergų, bernų daug. Niekas gi nei vaistų, nei nieko, tai an kapų gi ūlyčiõs duobės – gi kavodavo te, kavodavo. Iš savo ū̃lyčios susiedas – ar ne giminė, jei gražiai gyvena (sugyvena) ?! Per ū̃lyčią eina kelias. Visos ūlyčios žmonės sujudo. Kur gimiau, tą ū̃lyčią sudegino. Mūs ūlyčiõj palskai nė vieno žodžio nemokėjo. Seniau visa ūlyčià nemokėjo lenkiškai, tarp save lietuviškai kalbėjo. Turėjom aust stovus – ir audėm, kap ūlyčiõj buvom. Par ū̃lyčią jojo, kepurę kilojo. Vienokart kunigas nedėlios dienoj sakė pamokslą vienoj ūlyčiõj. Kožną rytą kaip saulė tekėjo, jis. buvo gale ūlyčios ir triūbyjo ant trūbos. Nueik ton ūlyčiõn, kur aš gyvenu. Ū̃lyčios mergelė.

4. kaimo, sodžiaus gyventojai: Būdavo, sueidavo visa ūlyčia an tėvą. Tokioj nelaimėj ūlyčià padėjo.

5. dviem eilėmis nustatytos javų gubos: Statai dvi ūlyčias, kad vidurys dykas būtų. Ar tos dvi ūlyčias paimsta į vieną vežimą?

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>ū̃lyčia</b> (вyлiцa, ulica). ūlyčià. ūlyčià. ūlýčia. ulyčià. ùlyčia. <br/>1. <span class="explanation">senovinio kaimo kelias, gatvė; miesto gatvė: </span> Ū̃lyčia (kelias, takas) su medžiais ant abiejų pusių. Kap mergavau, šokom anta ū̃lyčios, ai šokom! Jųjai namai kitan šone ū̃lyčios. Pijukai grūžuojas apsikabinę ant ū̃lyčios ir linguojas į šalis. Par tą sodą ilga ū̃lyčia. Pro staldą ėjo ū̃lyčia. Pasišluoj ū̃lyčią. Palei ū̃lyčią nemožna sukeberzot, reikia tiesiai statyt. Par ū̃lyčias jojau, ū̃lyčios skambėjo. Ir sutikau mergužytę ūlyčia vaikščiojant. Išeik, mergele, išeik, jaunoji, iš gryčios, atkelk vartelius ū̃lyčios! Žinoma yra, jog Mugapilė [je] buvo gatvė, arba ūlyčia, kurioje patys lietuviai parusėnai tegyveno. Kaip karves pamilžo, tai mes pusryčius laikėm ir paskui vėl išėjome ant ū̃lyčios ir pradėjome šaukt. Tai liepė ciesorius langus ir duris uždaryt, kad nė vienas žmogus an ūlyčiõs nebūtų. Ir išėję ėjo ūlyčia pailgai. Ir padarei sau kalnų altorius ant visų ūlyčių. Liepė tarnui savam išeit ū̃lyčion. Ir ieškokite ūlyčiose jo. Par ūlyčias miesto Jeruzolimos vestas buvo. Anie gyvena tę an mazkickos ūlyčẽlės. Ant ūlyčelės po tėvo vartais augt žalioji liepelė. Čionai, kaip keliukas sukas, ūlytė̃lė buvo. Vis mudu apkalbėjo: ar ūlytėlėj, ar pryvartėlėj, ar jaunam jaunimėly. Kad aš jojau ūlyčáitėmis, žaliomis prievartaitėmis. Kaip eiste pakalnėn tokia ūlytýte, an kampo namas. Ūlyčiuže jodamas, kepurėlę keldamas: „Balta rankele sudiev, mergyte!“. Šeštadienį sutvarkėme ūlyčiùkę. Čia ūlyčiùkė buvo. Kursai iškeli mane iš ūlyčios smerties. Nes ankšta yra ūlyčėlė ir siauras kelias, kuris veda ing karalystę dangų. Durnai galvai tik dvi ūlyčios: į kapus ir į turmą. Boba (Čigonė) gryčioj, kakos ūlyčioj. Sesuo seklyčio [je], sesės kasos ūlyčio [je]. <span class="explanation">kiemas, atšlaimas: </span> Pas mus an ū̃lyčios tai baisus baisus toks akmenys. Kaip jis. įvažiavo į tą kiemą, visi atsiklaupė ant ū̃lyčios, klūpo. Mergos šluoja ūlyčaĩtę – svečių laukia. <br/>2. <span class="explanation">aptvertas kelias gyvuliams varyti, išvara, išgana, genesys: </span> Ū̃lyčia sodo [je], kur gena gyvolius į lauką, vadinas genesys. Ū̃lyčios būs gyvoliams išvaryti iš kiemo. Kiekvienas savo daržą aptvėrė – ir ūlytė̃lė, gali gint gyvulius. Tas pats [drabužis] bažnyčioms, tas pats ū̃lyčioms <span class="explanation"> (gyvuliams varyti) </span>. <span class="explanation">kaimo ganykla. </span> <br/>3. <span class="explanation">kaimas, sodžius: </span> Seniau tai ūlyčiõs gyvenom. Kai pats nori, tai net kelinton ūlỹčion nusgrūda. Mūs ū̃lyčia didelė: mergų, bernų daug. Niekas gi nei vaistų, nei nieko, tai an kapų gi ūlyčiõs duobės – gi kavodavo te, kavodavo. Iš savo ū̃lyčios susiedas – ar ne giminė, jei gražiai gyvena <span class="explanation"> (sugyvena) </span> ?! Per ū̃lyčią eina kelias. Visos ūlyčios žmonės sujudo. Kur gimiau, tą ū̃lyčią sudegino. Mūs ūlyčiõj palskai nė vieno žodžio nemokėjo. Seniau visa ūlyčià nemokėjo lenkiškai, tarp save lietuviškai kalbėjo. Turėjom aust stovus – ir audėm, kap ūlyčiõj buvom. Par ū̃lyčią jojo, kepurę kilojo. Vienokart kunigas nedėlios dienoj sakė pamokslą vienoj ūlyčiõj. Kožną rytą kaip saulė tekėjo, jis. buvo gale ūlyčios ir triūbyjo ant trūbos. Nueik ton ūlyčiõn, kur aš gyvenu. Ū̃lyčios mergelė. <br/>4. <span class="explanation">kaimo, sodžiaus gyventojai: </span> Būdavo, sueidavo visa ūlyčia an tėvą. Tokioj nelaimėj ūlyčià padėjo. <br/>5. <span class="explanation">dviem eilėmis nustatytos javų gubos: </span> Statai dvi ūlyčias, kad vidurys dykas būtų. Ar tos dvi ūlyčias paimsta į vieną vežimą?
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.