užžygiuoti

žygiúoti, -iúoja, -iãvo.

1. judėti iš vietos į vietą žingsniu, pėsčiomis eiti: Nelengva yr žygiúoti prastu keliu. Iš stotelės kokie du trys kilometrai reik žygiúoti. Tai ar tol dar žygiúojat? Žygiúok dabar, lyg arklių neturėdamas. Labai man lengva žygiúot. Sandėliokan ineina, po kanikais palandžioja, tada žygiúoja jau laukan. Aš rytą pusė penkių i žygiúodavau į tą karklyną. Greitu žingsniu i žygiúoju numie. Nu visi išalkę žmonys, pavargę, pilnas kelias žygiãvo. Vienas [arklys] eina vaga, o kitas šalimais žygiuoja nearta vieta. Nespėja žmogus pasodinti runkelių, jau ir žygiuoja [varnos] vagomis, rausydamos dar gerai neprigijusius daigus. Žygiuok greičiau lauk, jei nemoki su žmonėmis būti. Kaipogi kryžiokai padarius su žemaičiais lig dvijų metų tokį sandorą iškeliavo į savo žemę, o palikti kunegai, neklausomys nu žemaičių, be reikalo žygiavo nu butos lig butos. keliauti: Aš daug žygiúoti turėjau. Dvidešims penki kilometrai su gyvuliu ir žygiúok [turgun]. Jei išėjęs iš namų sustikai moterį, tai grįžk namo, tris kartus apsisuk ir vėl žygiúok – tada bus gerai. Tu išvydai žygiuojančią nemarią tiesą prieš neteisybės smūgius ir kirčius. Yr įstatymas, ale yr i kelelis šalip žygiúoti. Bėda bėda važiuoja, bėda šlajose žygiuoja.

2. namų ruošos darbus dirbti, ruoštis, liuobtis: Kiaulių daug, tik spėk žygiúoti. Aš šįryt kada žygiúoju aple apyvoką, aple gyvatą, t. y. einu šen ir ten; žygiúoti yra visus žygius sudėti į kupetą. Kurios [mergės] savaitė žygiúojama, ta netura pakaičio: mazginius plauna, karves melža. Žygiai paliko bežygiúojami – reik eiti numie. Tavo tebėr nežygiúota, nebšnekėk. Tu nusišlerinsi, nusitepsi, kad žygiúosys: kiaules šersi, šluosi, mazgosi, karves milši. Aš žygiúojuos viską, ana i ateina. Nu penkių eisi žygiúoties. Aš žygiúojuos į staldį. Nu tik par daug nebžygiúokis. Ana pavieša (su svečiais pasėdi) i leka žygiúoties. Jau teip priš vakarą aš tik bėgu žygiúoties. Tu apsivilk su kokiais kailiniais i žygiúokias lauke. Jau temsta, bėgsu žygiúoties. Su gyvoliais turam i negalėdami žygiúoties. Sunku pasenusiam žygiúoties, kiek turì tampyties! Mas šliaužtuvai, seni žygiúojamos, a jauną privarysi?! Saulelė jau pasikavojo, bėgs numie žygiúoties. Eik šerties, žygiúoties. Eik eik, žygiúokis, o paskuo sutems. Aš čia žygiúojuos, karvė, kiaulė, viskas, aš neturiu čėsto. Žygiúoties jug reiks, milžties. Reiks eiti žygiúoties, jug nebtolie i vakaras bė [ra]. Senoji Naujokienė žygiuojasi, bėginėja iš vieno namų galo į kitą. Be balselio žygiavos, savo jautelius šėrės. tvarkytis: Vaikai savaip žygiúojas, ką tu padarysi?! rūpintis: Be reikalo tamsta žygiavaisi, per vėlu skųstis. I žygiúojas kaip katė priš smertį.

3. kariuomenei žygį daryti, būti karo žygyje: Mes žygiãvom link fronto. Ta mas nakties metu žygiãvom, naujokai buvo išbėgioję. O paskiau liepos mėnesį jau žygiãvom į Vilnių. Par kelį kariūmenė žygiãvo rusų. Ne sakalo balsas, ne girios paukštelio, tik mano brolelis į karą žygiuoja. Iš kelių aprašų matyti, kad su gurguolėmis žygiuojantiems sunkiai šarvuotiems raitiems kryžiuočiams tekdavo nugalėti nemaža kliūčių. Danų karalius žygiavęs su ginklu ing Žemaičių pasvietį. | Ale šite bitės Valios klauso – kaip kareiviai spiečinykan žygiúoja. kursuoti: Vakar pradėjo ir pašto bei keleivių garlaivis „Kranz“ tarp Klaipėdos ir Karaliaučiaus žygiuotis. skraidyti: Kad durys užsidaro, blezdingės pro tą langą žygiúojas.

4. eiti iškilmingoje eisenoje, demonstracijoje: Žygiúoti paradiniu maršu. Mokydamas žygiúoti anims. šaukdavo: šienas šiaudai, šienas šiaudai!

5. gyventi, varyti amžių: Jau septyniasdešimt aštuntus [metus] žygiúoju. Sena koklys, aš aštuntą [dešimtį] jau žygiúoju.
áitų keliaĩs žygiúoti nedorai gyventi, elgtis: Jaunimas dabar áitų keliaĩs žygiúoja – kuliganai, vagiai.
namópi žygiúoti mirti: Sẽniai greita namópi žygiúojam, sušąli ir žygiúoji.
apžygiúoti.

1. apeiti: Apžygiaváu visas maisto krautuves.

2. apsiruošti, apsiliuobti: Reik apžygiúoti, viską palikti tičiuo. Yr kas aptvarko, apžygiúoja viską – jis nė piršto neprideda. Reik eiti gyvolius apžygiúoti. Visus žygius kol apžygiuoji, tiek ir berandas. Jau laikas būtum eiti apsìžygiuoti su gyvoliais. Ana visumet greičiau už muni apsižygiúo [ja]. Apsižygiúosu, eisu pailsėti. Nėkas už muni neapsižygiúos. Apsižygiúoti galia i mergikės. Kol apsižygiaváu, i vakaras atejo. Reikėjo i pusrytį išvirti, ir apsižygiúoti. Apsìžygiuosiu i galėsiam važiuoti. Apsižygiãvusi raktus ištraukys iš klėtės, iš kamaros ir pareis nešina. Mes liuobam nu ryto apsižygiúosiam, išeisiam rauti linų. Vakare reik apsižygiúoties: gyvolius pašerti, pagirdyti. Ims dabar, niekam nejuntant, apsiruoš, apsižygiuos, bepalikdama motulei tik valgyti išvirt. Tai dar galėčiau eiti apsižygiuoti. Sakyk, ar neateitumei pas mus apsižygiuoti, kol sugrįšime? Motriška nėkada neapsižygiúoji – darbų galo nė [ra].
atžygiúoti.

1. ateiti, priartėti. | Su tais savo ūsais kaip radijo antenos kokios kraipo kraipo [vėžiai] ir visi an šaltinio atžygiúoja.

2. atvykti (į karo žygį): Jau pasiunčiau raitelius Mackevičiui ir Kolyškai su įsakymu skubiausiai atžygiuoti ir susijungti su mūsų būriais. Sužinoję, kad Antipatras atžygiuoja į Atėnus, miesto piliečiai, jo nelaukdami, patys pasmerkė Demosteną mirti.
įžygiúoti. žygiuojant įeiti, įžengti: Kap pirmiejai rusai [1940 m. ] inžygiãvo in Lietuvą, tai vėl viskas brangu buvo. Inžygiãvom dainuodami. Vaišvilkas su savo šalininkais, draugais ir Voluinės sąjungininkais įžygiavo į sostinę. 1914 m. rudeniop vokiečių kariuomenė įsiveržė į Užnemunę, bet po kurio laiko buvo išstumta ir tik 1915 m. vasario 11 d. vėl įžygiavo į Lietuvą.
išžygiúoti.

1. išeiti, iškeliauti: [Paris] su laivu nuplaukė ligi Špicbergeno. Čia paliko laivą ir pėsčias per ledyną toliau išžygiavo. žygiuojant pasišalinti: Rusai palengviai išžygiavo, i viskas.

2. nueiti kiek žygiuojant: Išžygiavę dvidešim kilometrų, tam dvare nakvojom.

3. daug vaikščioti, praleisti daug laiko tvarkant reikalus: Išsižygiúosi, išsikaštuosi – ir nieko nelaimėsi.

4. išeiti į žygį: Būrys išžygiuoja pro vartus ir pasuka plentu miestelio link. Rūtos dalinys turėjo grįžti pavakariop, bet artėjo vidunaktis, o apie išžygiavusius negirdėti nė balso.
nužygiúoti.

1. nueiti, nukeliauti: Visi nužygiãvom į valsčių i paskelbėm, ka ta valdžia y [ra] nuversta. Iš mūsų kaip Šimonỹs reikia nužygiúot.

2. atlikti (kelionę). . Tegu tai nebus suprantama, kad tuo buvo neigiama iš viso lietuvių literatūra, kuri buvo jau nužygiavusi garbingą kelią.

3. nueiti. Kuopa nužygiãvo dvidešimt kilometrų. Mindaugo kariai jau nužygiavo ugnimi ir kalaviju naikinti Briansko žemės!

4. nueiti (karišku žingsniu): Jis apsigrįžta kariškai ir nužygiúoja.
pažygiúoti

1. kiek eiti, paeiti: Visas apdrižęs tik maža ką galėjo pažygiuot [keleivis].

2. nueiti: Už vartų ji dar kažką labai negražaus pasakė Ilžės adresu, nusijuokė ir pažygiavo.

3. kiek darbuotis, ruoštis: Munie čia reik pažygiúoti. Štai jis pagrįžo iš bažnyčios, pavalgė, pažygiavo, pagulėjo. Senikė pasižygiúo [ja] dar, nesutižusi. Čia pagalius kaišio [ja] kaip pašiūrę, ne savo, nepasižygiúosi. Didžiausias žmogaus pelnas – garbinga tautiečių atmintis, laimingas, kurį likimas siuntė pasižygiuoti minimoj srityje.
paržygiúoti.

1. pareiti, sugrįžti: Ta iš ten par krūmus paržygiaváu į numus. Vė [ja] s ant Platelių, parpūs judvi: vienu vėju paržygiúosiat judvi.

2. žygiuojant pareiti. Nu Rietavo paržygiãvo rusai, o nu Kvėdarnos a šimtas vokyčių pareina.
péržygiuoti

1. žygiuojant pereiti: Péržygiuoti (per) kalnus.

2. apsiliuobti.

3. nuvargti bežygiuojant, bedirbant namų ruošos darbus.
pražygiúoti.

1. praeiti: Pilikalnas Kintų miške toks buvo. Pražygiãvus kokį dešimt mėterių nu kelio. Jau gyvenimas pro šalį pražygiãvo – septyniasdešimt du metai! Matyt, ir mūsų nelaimė kartu su jais pražygiavo pro mus.

2. žygio žingsniu praeiti: Džiaugsmingai buvo sutiktas kareivių būrys, pražygiavęs pro šalį ir apsistojęs netoliese. Gatvės pakraščiu pražygiavo nedidelis kareivių būrys.
prižygiúoti

1. daug žygiuoti (ppr. turint rūpesčių): Kiek prižygiãvome! Daug prisikaštavau, prižygiavau pas daktarus. Prisižygiãvome lig valiai.

2. daug liuobtis: Kiek privargsti, kiek prisižygiúoji – sunku nupasakot.

3. žygiuojant prisiartinti, pasiekti (ką): Kariuomenė prižygiãvo prie miesto.
sužygiúoti

1. suvaikščioti: Aną dieną du kartu Plateliūs sužygiaváu.

2. nueiti: Labai užsimanė ten sužygiuoti.

3. žygiuojant susirinkti į vieną vietą.

4. žygiuojant atlikti: Didelį žygį sužygiavaũ.

5. visus reikalingus darbus užbaigti, apsižygiuoti.
užžygiúoti

1. žygiuojant patekti ant ko, už ko, pas ką.

2. ilgai užtrukti liuobiantis.

3. nušerti: Gyvolį užsižygiavái, užsiauginai ir pardavei [iki 1940 m. ],
o daba kaip jei dykai iškiši.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzzygiuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x