užžvingti

žvìngti, -sta (-a), -o. imti žvengti: Tavo žvinga, o mano žvengia žirgas.
atžvìngti. atsakant imti žvengti: Kaip sutinki įšertus eržilus, kuomet lenkdami žvengia, norėtum atžvingti, bet per sausą gerklę neišeina balsas.
pažvìngti. imti žvengti: Žirgelis pažvingo, šienelis pavyto, nežinau, nežinau, bau dajosiu in savo mergelę.
pražvìngti. pradėti žvengti: Dar nenujojau nei pusę kelio, kaip žirgytis pražvingo. Ir žirgelis pražvingdamas, ir uošvelis išgirsdamas plačiai vartus atkėlė. Šienelis suvyto, žirgelis pražvingo. Ei ko pražvìngai, bėras žirgeli?
prižvìngti. žvengimu gauti norimų rezultatų: O aš viluos, kad muno arkliai prižvìngs vedu iš numirusių. Nebeprižvingsi tu abrakėlio, nebepriverksi tu vainikėlio.
sužvìngti. imti žvengti, sužvengti: Sužvìngo jo arklys, o kumelė žvengia. Oi, kad sužvìngo [arklys],
eina, net žemė dreba. Kumeliukas sužvingo ir pabėgo į šalį. Tą valandą sužvingo pas trobą arklys. Sužvingo arklys, pakėlęs galvą, ir žaliūkuotomis lūpomis palaižė savo valdovo žandą. Sužvingo kumelėlė, ir Elenytė iš tolo, iš užu šimto mylių, išgirdo devynių kumelių žvengimą. Šėkelis pavyto, žirgelis sužvìngo. Ko sužvìngai, mano žirgužėli? O kaip prijojau prie uošvelės dvarelio, garsiai sužvìngo juodbėris žirgužėlis. Kad atjojau pas vartelius, žirgelis sužvingo. Pro vartužius išjojant, žirgužis sužvingo. Sužvingo žirgas ant aukšto kalno – geležinė galva, plieninis liežuvis. Sužvìngo žvingutis ant aukšto kalno su cidabro galva, su kanapių uodega.

2. garsiai nusijuokti: Tas šiaučius grybšt už blauzdą, ši. sužvìngo. | Priemenėje linksma armonika sužvingo.
užžvìngti. pradėti žvengti: Dar nenujojau nei pusę kelio, kaip žirgytis užžvingo. Ažužvingo širvi žirgeliai už stonios.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žvìngti, </b>-sta (-a), -o. <span class="explanation">imti žvengti: </span> </span> Tavo žvinga, o mano žvengia žirgas. <br/><b>atžvìngti</b>. <span class="explanation">atsakant imti žvengti: </span> Kaip sutinki įšertus eržilus, kuomet lenkdami žvengia, norėtum atžvingti, bet per sausą gerklę neišeina balsas. <br/><b>pažvìngti</b>. <span class="explanation">imti žvengti: </span> </span> Žirgelis pažvingo, šienelis pavyto, nežinau, nežinau, bau dajosiu in savo mergelę. <br/><b>pražvìngti</b>. <span class="explanation">pradėti žvengti: </span> </span> Dar nenujojau nei pusę kelio, kaip žirgytis pražvingo. Ir žirgelis pražvingdamas, ir uošvelis išgirsdamas plačiai vartus atkėlė. Šienelis suvyto, žirgelis pražvingo. Ei ko pražvìngai, bėras žirgeli? <br/><b>prižvìngti</b>. <span class="explanation">žvengimu gauti norimų rezultatų: </span> O aš viluos, kad muno arkliai prižvìngs vedu iš numirusių. Nebeprižvingsi tu abrakėlio, nebepriverksi tu vainikėlio. <br/><b>sužvìngti</b>. <span class="explanation">imti žvengti, sužvengti: </span> Sužvìngo jo arklys, o kumelė žvengia. Oi, kad sužvìngo [arklys], eina, net žemė dreba. Kumeliukas sužvingo ir pabėgo į šalį. Tą valandą sužvingo pas trobą arklys. Sužvingo arklys, pakėlęs galvą, ir žaliūkuotomis lūpomis palaižė savo valdovo žandą. Sužvingo kumelėlė, ir Elenytė iš tolo, iš užu šimto mylių, išgirdo devynių kumelių žvengimą. Šėkelis pavyto, žirgelis sužvìngo. Ko sužvìngai, mano žirgužėli? O kaip prijojau prie uošvelės dvarelio, garsiai sužvìngo juodbėris žirgužėlis. Kad atjojau pas vartelius, žirgelis sužvingo. Pro vartužius išjojant, žirgužis sužvingo. Sužvingo žirgas ant aukšto kalno – geležinė galva, plieninis liežuvis. Sužvìngo žvingutis ant aukšto kalno su cidabro galva, su kanapių uodega. <br/>2. <span class="explanation">garsiai nusijuokti: </span> Tas šiaučius grybšt už blauzdą, ši. sužvìngo. | Priemenėje linksma armonika sužvingo. <br/><b>užžvìngti</b>. <span class="explanation">pradėti žvengti: </span> </span> Dar nenujojau nei pusę kelio, kaip žirgytis užžvingo. Ažužvingo širvi žirgeliai už stonios.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.