užvilioti

vilióti, -iója, -iójo.

1. traukti prie savęs, žavėti: Iš tolo viliojo paukštį ir žmogų savo raudonų prisirpusių uogų kekėmis šermukšniai. Tų vaisių kvapas vilioja vabzdžius. Mano akį visada viliojo girynų platybės ir jų paslaptys. Keliaujant pastebėtas piliakalnis ar nepaprasta kalva viliojo akį. Vis viliója tas miestas – kolkoze sunku dirbt. Kai tik kiek pasėdžiu, tuoj viliója atsigult. Po liepa iš baltų berželių sukaltas suolas viliojo prisėsti. Jo buteliokas neviliója, dirba ir dirba. Ši dovana manęs neviliója. Dar ir dabar vienur kitur rasit jau išartą takelį, vingiais viliojusį prie tyro vandens. [Pasaka] tik tik dar plasta mūsų omenėje kaip tolimas viliojamas paveikslas. Tavęs žygis nevilioja? Matau – tavo veidas nenudžiugo. Suspaustą vilioja laisvė. Vasaros naktys ramios, malonios, atilsiu liūdną širdį viliojat! Tuo gi iš šių ronų ir ženklų neviliojančų mane pažinkiat ir tikėkiat mane iš numirusių prisikėlusį. Motina žino, kad tie viliojanti miražai jį. apvils. Aukščiau snieguotų kalnų už aukštų debesų mane vilioja mėlynė dangaus. Taip ir prieiname prie pareigos, kuri jau iš jaunų dienų viliojo. Paėmus į rankas plunksną žavėdami ir viliodami atgijo mieli prisiminimai. Jaunas vilio [ja] gražumu, o senas meilumu. Mažiukas, pipiriukas voveres vilio [ja]. Užgimiau miške, o kai užaugau, berniukus pradėjau vilioti.
viliójamai. Gaidienė lenkiasi prie Martyno peties ir juokiasi linksmai, viliojamai. Aguona stovėjo išdidžiai, kartu kažkaip droviai, viliojamai iškėlusi gražią galvutę.
viliójančiai. Po kelių parų kelionės labai viliojančiai atrodė mums senos geležinės bendrabučio lovos. Jos balsas skambėjo taip sodriai ir taip viliojančiai, ji gal nė pati to nežinojo. Tik tu nesiviliok manęs. Paršas ėstų, ką paduodi, kad nesviliotų geresniu ėdalu. Neviliojos nė jokiais užtarimais.

2. kalbinti, vadinti, kviesti prie savęs, žadant ką, masinant kuo: Viliojantieji žodžiai. Viliójo viliójo visap, ka tik eitau. Tol vaikai tave vilió [ja] [eiti pas juos gyventi],
kol jiems duodi. Vilió [ja] tėvus pareiti su šimtais, o paskuo stumdo. Kai šienapjūtė, tai vaikus viliója eit šieno grėbt. Mus jau viliója, kad an kitų metų būtumėm (pasiliktume tarnauti) . Ji pagalvos, kad mes ją į aukles viliojam. O dabar tą savo pačią viliojo ing tėviškę savo. Viliója visos. pas save [į gegužinę]. Viekšniuose dirbtuvių savininkai, viliodami vienas nuo kito gerus žiedėjus, paslapčiomis jiems brangiau mokėdavo už darbą. Lietuviai pėsti ir raiti ant savo mažučių arkliukų čia puolė, čia bėgo, čia vėl grįžo ir vis viliojo priešą giliau į girią. Ir tikra yra, jog žmogus Dievą vilioj, kaipo jūs mane viliojat. Visi bajorai į karą jojo, mūsų brolelį drauge viliójo. masalu patraukti: Penu vilioti. Vobikas, viliojąs paukštis. Viliojamasis paukštis. Ant įkišto smaigo [į duobę] parišdavo gyvą paršiuką ar šiaip vilkus viliojančios žalios mėsos.

3. gundyti, kurstyti (ppr. kalbinant): Jau pask pradėjo tat ana vilióti: – Dėk rublį, aš tau teip pasakysu. Važiuos, sako, antikristas su geležiniu pečiumi ir žmonis viliós. Velnias vilioja į griekus. Pati Putifora viliodavo jį ant pikto darbo. Vieni po karčemas siūlė arielką, kiti viliójo ant vagystę ir paleistuvystę ir visokias suktybes. Tris kartus tu mane viliojai, Jude. Liuterių kunegai kas dieną plūsta į žemaičius ir vilio [ja] jo žmones katalikus į savą tikėjimą.

4. labai prašant stengtis gauti, kaulyti: Ką tu iš jo vilioji? Pradėjau vilióti iš tavo uošvienės tą paveikslą. Ko tau pjauti, duok visą paltį – moka vilióti. Ir eina [piršliai] pakiemiais degtinę viliódami. Katė jau iš pat sykio, kai ją parsinešiau, viliódavo viliódavo iš rankų.

5. meilinantis stengtis patraukti: Aš jau neviliójau, neviliótų turėjau [bernų] iki sočiai. Graži, kelmukas, buvo, visus vaikius viliójo, o paliko sena pana. Jei neviliós, tai vyrai nebėgs. Mergos vilió [ja] dabar tuos vyrus. Kas bus, kad jau jos vyrą labai viliója ta merga. Bet ji buvo linksma, labai ir labai sekdavosi jai vilioti dvare likusius vyrus. Sakoma, kad seniau Mėnulis, pasivertęs karalaičiu, žemėje klaidžiojęs ir merginas viliojęs. Kam viliója kitus [vyrus],
aš ją nubausčia. Pikta ant mamaitės, galėjo vėliau pagimdyti, būč galėjus bernus dar vilióti. Prasta motriška dideliai, plėšti iš vaikų tėvą, vilióti. Aš nedaugel bernelių viliojau, tik nuo vieno žiedelį nešiojau. Per vasarėlę mergelę viliojo, sulaukęs rudenes, in kitą nujojo. Ne tiek kalbino, kiek jis viliojo, aukso žiedelį man dovanojo. Neviliok, berneli, baltas dobileli, leisk man jaunai augti pas savo močiutę. Palankėlėj žirgelius dabojau, nuo močiutės dukrelę viliojau. Bernelis pradėj viliotie iš tėvulio dukrelę. | Raganos pavirsta paukščiais vakare ir vaikus vilioja. Šį. randam (viliojantį) žmones mūsų. Viliójai, auksiniais obuoliais bėrei, o dabar mėšlu drebi. Kryžių nešioja, o velnią vilioja. Akimi vilioja, o širdy [je] kolioja.

6. apgaudinėti, prigaudinėti, suvedžioti: Tu nujok, tu nujok į Tilžės miestelį, ten viliok, ten prigauk miesto šinkorkelę. Ak, berneli mielas, ką gi sudūmojai, kad nemanei vestie, kam mane viliójai? Ir anys niekadai nemelavo. Togidel ir nū neviliojo angelai bylodami: – Kristus kėlėsi. tuščiai žadėti, teikti apgaulingą viltį: Kamgi tu vilióji? Jei nesirengi megzt – nežadėk.
šìrdį vilióti jaudinti: Pavasario saulė prašvito meiliai ir juokiasi, širdį vilioja.
apvilióti.

1. apgauti: Kartą labai norėdamas čigonas valgyt, ė negalėdamas niekur gaut, sumislyja apviliot vieną žmogų. Dabar ir pati apsiviliojau – jaunos dienose apsiieškojau.

2. suklaidinti: Daug nes ateis po vardu mano, kalbant aš esmi Christus, ir daug jų apvilios.
atvilióti.

1. viliojant pritraukti, atkviesti: Atviliójau aš aną pas save iš kitur. Į Petrapilį tamstos ir su medum neatviliosi. Dabar bereikia, kad jūsų inkilą ypatingon globon paimtų pats Valiulis ir atviliotų pirmąjį spiečių. Pasklido kalbos, kad Vaišvilą išdavęs žandarų komandos raštininkas, atsiviliojęs jį į Telšius.

2. viliojant atitraukti, nuvilioti: Jisai gali nuo tavęs atvilioti mergą… paliktumei bevėpsąs. Atviliójo žmoną nuog šeimos, pats du vaikus turėdamas. Idant artimo mūsų moters, šeimynos alba pekaus neatviliotumbim alba neattrautumbim. Šelmi berneli, tu meluoji, mane nuo močiutės atvilioji.
įvilióti.

1. viliojant įtraukti, padaryti, kad įeitų: Aš įviliójau šunį į vidų. Anus. ir į kambarį įviliojam, langą atdarom. Tai šitie vieni, kur su muškietom, šautuvais, caro kariuomenę inviliódavo miškan. Kryžiuočiai kovėsi tik lauke ir sauskeliuose, o į girią nesidavė įviliojami. Oi tu sakal, sakalėli, tu raibas paukšteli, kad aš tave inviliočiau in savo klėtelę. Kai įsiviliosi arklius į stainę, tai tol mušk su tais botkočiais, kol sudaužysi anus visus.

2. primasinti: Įviliojąs paukštis.

3. įvilkti.

4. prikalbėti, privilioti (ką daryti): Daugiau tai mane į fermą neįviliós. Žmogų įviliójo į kilpas (į nusikaltimą) .
išvilióti.

1. viliojant išgauti: Brolis nor išvilióti peilį nuo (iš) manęs. Daug daiktų iš manęs išviliójo. Pinigus išviliót iš tėvų moka, paskiau nežiūro. Piningus išvilió [ja] [iš motinos],
brauka atgal, iš kur atbraukusi. Teip ir išviliójo iš jos tuos pinigus. Išviliójo jai tą laikrodį. Veselė [je] ta jau tik piningus išvilióti, daugiau nėko. Išviliojo buteliui paskutinį lašą. Oi, panele, ir iš po gyvatės kiaušinį išviliótum! Gal iš po gyvatės kiaušinį išviliosi? Tu gali motynai vaiką išvilióti. Iš bergždžios karvės teliuką išvilio [ja]. Jis iš čigono ir vaiką išviliot. Nei su aukso obuoliu neišviliosi. Jeigu kiteip pinigų neišsiviliója, vogtei eina.

2. įkalbėti, viliojant išvesti: Norėjo muni į paukštyną išvilióti. Be reikalo tik mane išviliójot iš namų. Pasislėpę žmonės būdavo išviliojami gudrumu. Manęs su tūkstančiais iš namų neišviliótų! Išviliójai dukrelę penkiolikos metų, išviliójai dukrelę, rugių pjovėjėlę. Tėvą nugirdysiu, močią perkalbėsiu, vis tiek tave, mergužėle, iš čia išviliosiu. Bernuži girtuoklėli, kam išvilióji iš Vilkyškių mergelę?. Žiemos šalčiai juos sugindavo į trobeles, pavasariai išviliodavo į atokaitas ir atšlaimus. Saulė visus išviliojo į paupį. Neik valgydamas į kitus numus: visas peles išviliosi. Jei be motinos palaiminimo paliksit namus, bites išsiviliosit.

3. patraukti prie savęs, pavilioti.

4. išsigelbėti: Visų akysa smertis turės stotis, negalės niekas nuog jos išviliotis.
nuvilióti.

1. viliojant nuvesti: Kurapkos moka nuviliót nuo vaikų. Rodant lašinių gabalėlį, galima šunį toli nuvilioti. Kęstutis tik nuviliojo priešą tolyn nuo Lietuvos. O gal tave laumės į miško gilumą buvo nuviliojusios? Peslys ir šį brolį nuviliojo į vidurį miško. Atvažiavai tu ir savo smuiku kažkur nuviliojai Rapolo mintis ir širdį. Mane su poezija galima kažin kur nuvilioti. Ans mane nusiviliojo ant Nemuno į laivikę. Žvirbliuką nusiviliójo [tėvai] į sodą, pasibaigė vargas su juo. Ji iš lėto patraukė viršininko namų link nusiviliodama pavydžius mūsų žvilgsnius.

2. viliojant pažadais prikalbinti, įtikinti: Nu tai šiaip ne teip mes jį nuviliojom.

3. pavilioti: Jy susginčino su draugaitėm, kad aš jį nuviliósiu, ir jy jį nuviliójo. Bobos dabar pasiutę, ka [d] tik nuviliót [vyrą].

4. viliojant paimti, įgauti, įgyti: Nuviliojai aukso žiedą nuo baltų rankelių.
pavilióti.

1. kurį laiką vilioti.

2. patraukti prie savęs nuo kito, suvilioti: Ji paviliójo vyrą nuo žmonos, tokia palaidi barščiai (paleistuvė) . Kad nebūt čia jau šitas. paviliójęs, būčia aš te gyvenus. Kartais jau susipyksma [su drauge],
būs kavalierių paviliójusi. Ženotą paviliójo – taigi a gražu? Ką reik daryti, aš mylėjau, o kitas nu munęs paviliójo. Oi tu berneli, šelmi berneli, kam paviliojai nuo motinėlės. | Nuo kito paviliójo jis šeimynykštį. Tas yra neteisingas, kuris gerą služauninką su krivida artimo pasiviliojo.

3. meilinantis pritraukti, sužavėti, sugundyti: Kaime buvo toks Jonas, įdomus vyriukas, tai ji paviliójo šitą Joną. Paviliojai mane jauną su meiliais žodeliais. Sudūmojau aš dūmelę pavilioti panytėlę nuo senų tėvelių.

4. primasinti duodant ar žadant ką: Ji buvo paviliójus mūsų katę. Paviliotas apgaulingos caro malonės, jis laikinai pasitraukia iš savo, kovotojo, pozicijos…. | Kadaise Labanoro girios medžiokliai vilkus į pasalą paviliodavo, pūsdami į beržo tošį.

5. apžavėti: Mama tujau šermukšnį kiša už durų, ka čerauninkė neįeitum, pieną nepaviliótum.
parvilióti.

1. atvilioti atgal į namus, namo: Parviliójau aš aną namolei. Neparviliója tėvai vaikų [į sodžių],
tušti tušti namai. Nedaug vynelio gerčiau, mergelę parvilióčiau. Gal, sakau, kiekviena [duktė] dabar parvilios man po sūnų…. Aš parviliosu savo mergelę su aukso žiedeliais ir meiliais žodeliais. Jauną mergelę pasdabojau, in savo šalelę parviliojau. Vai kad aš ten nulėkčia, gegutę padabočia, į sodną parviliočia. Kaip prisižadėjo, tai jis ją parsiviliojo in tą stubelę pas tą senuką. Vargo mergelę pasidabojo, į savo namelius parsiviliójo.

2. primasinti: Gali vilką parviliót šitas paršas [žviegdamas]. Ka nori parvilioti balandžius, reik iš to buto, kuriame yr balandžiai, paimti tiltalio grindą i padėti ant to trobesio stogo, į kurį nori parvesti balandžius. Susitarėt parsivilioti kaip šunį su dešra.
pérvilioti. atvilioti iš vienos vietos į kitą: [Ji mokėjo] pervilioti kauką nuo vieno ūkininko prie kito.
pravilióti. pro ką nors viliojant pravesti: Dvejus metus šarmu čestavojo, o an trečių vynu praviliojo.
privilióti.

1. patraukti prie savęs: Aš aną priviliójau, ir jau jis kitur nebeis. Viliojau viliojau, pakol priviliójau. Ana muni priviliójo, aš buvau toks vaikis lėtus. Priviliójo, na tai turėjau ženytis. Kol mane priviliój [o],
šimtelius kiloj [o]. Mokėjai lotie ir priviliotie, dabar mokėkie ir šėnavotie. Prisiviliójo jauną vyrą. Mes gi norėjom prisiviliót bernioką. Pasisekė mergai berną prisviliot. Norėdamos merginos prisivilioti vaikiną skuta trejų metų buliaus ragą ir suvirina į arbatą. Sukiojasi mergos kap mašalos, nori prieg bernų prisviliót. Andaroką pakiloja i berną prisviliója. | Apsidangsto viena už kitą gražesnėmis plunksnomis ir sukina uodegas, kad patiną prisiviliotų.

2. primasinti, pritraukti: Jį tas meilingasis balsas priviliójo, primasino. Nežymus klimato atšilimas, kuris galėjo privilioti ledlaikio gyvūnus, priviliojo į šiaurę ir pirmuosius medžiotojus. Risti rito barankėles, nešti nešė arielkelę ir ją. priviliójo. Priviliójai mane jauną su šiuo žaliu vyneliu. An meškerės musių [užmauna],
i priviliója tą žuvytę. Gavusi medaus iš svetimos šeimos, bitė privilioja savo šeimos bites ir visos kartu puola į svetimą avilį. Dėsto į medžius, ant stogo senas akėčias, senus ratus mausto aukštai, kad galėtų nuo kitų gužą pas save privilioti. Petras nelyginant senas žvirblis pelais nepriviliojamas. Jo nepriviliósi nė su pyragu. Tu jo aukso obuoliu nepriviliósi. Jis vis tiek tuos vyrus visus prisiviliója prie darbo. Moteriškė su uogom svetimą vaiką prisviliój [o]. Spirginiais šunis prisviliój [a],
tai iš tolo patinka. Išleisti [kurapkų] jaunikliai ima cypsėti ir taip prisivilioja senius, kurie tuojau nusiveda juos prie savo šeimynėlės. Koki ten gaspadinė buvusi čerauninkė, kauką prisiviliójusi. Senučiai mažims [reikalingi],
didelių i su pyragu neprisiviliósi.

3. apgauti viliojant, suvedžioti: O tas šelmis bernužėlis mane priviliójo, o pats mane priviliójęs vainelėn išjojo. Priviliójai mergelę ne vieną. Oi tu Jonai, tu pagonai, kam mane jauną priviliojai? Aš tave, žmogeli, skandysiu, ka [d] tu mane tep priviliójai. Kol pyragus iškepliojo, kitą priviliojo.

4. apgaudinėti: Bet ir toks dramblys tarp būrų tūls išsiranda, kurs, savo lašinius ir zopostą visą suėdęs…, iš bėdos nei žydas jau priviliót pasipratin. Turim Pono Dievo bijotiesi, idant per jo vardą nekeiktumbim, neprisiektumbim, nežolinėtumbim, nemeluotumbim, nepriviliotumbim. Eš prašausi savo prietelių, o anys mane privilioja. Kad mes visi meilėje vaikščiotumbim, tai tokiu būdu nei vienas antro nepriviliotumbim, neprigautumbim.
suvilióti.

1. patraukti, sugundyti (ppr. neištesimais pažadais): Suviliójo jis mane, nuo ten atitraukė ir pats neb [e] ėmė. Esu aš paukštis, lanko nepašautas, nesuviliotas aukso narvo, deimanto grūdų. | Tokius vyrus suvilió [ja],
nūgalia ta nelaboji [degtinė]. apgauti: Ir suviliodavo kerdžius dažnai ne vien vaikus, bet ir senus žmones. Daug Senojo testamento vyrų ir moterų patys nesidavė žalčio suviliojami. susigundyti, susižavėti: Žmonės labai tankiai tuščiais niekais susivilioja. [Žmogus] blogu susiviliojo. Tiek tų karčemų įtaisyta, an kožnos kerčios, jauni i susivilió [ja]. Daug žmonių susivilioja geru gyvenimu.

2. meilinantis ar grožiu pritraukti prie savęs: Senas bernas seilę pavarvino, kad graži mergaitė, ir suviliójo. Suviliójo [klieriką],
iš trečio kurso iškrito. Neranda gudrios mergos, kad jį suviliót [ų]. Trumpu sijonu nesuviliosi ponų: visi kvaile palaikys, ir tiek. Angelą jis suviliotų, o ką jau apie mane kvailą bekalbėti. suvedžioti: Mergikę buvo suviliójęs. Niekšas! Moterį suvilioja, išplėšia ją iš šeimynos, paskui ją apleidžia.

3. įkalbėti, prikurstyti: Vaikai suviliójo parduot triobas, i paklausiau kai maža.

4. visus sumasinti: J. Dlugošas nurodo žemaičių kovojimo būdą: suvilioję į mišką, paskui, už nukristų medžių pasislėpę, puolę priešus. Tik žiemą gali suviliót [žvėrelius] į slastus, o vasarą nealkani, neina. Iš šitų žmonių. daug tūkstančių sugaudo, susivilioja ir susipirkinėja… ir į verginius parduoda.
užvilióti. kur nors nuvilioti, privilioti: Nuogos laumiukės ant baltų liepos plautų užvilios, pavanos nugarą šalavijų vanta. Iš tikro veikimas užviliojo tą išrokavimą.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vilióti, </b>-iója, -iójo. <br/>1. <span class="explanation">traukti prie savęs, žavėti: </span> Iš tolo viliojo paukštį ir žmogų savo raudonų prisirpusių uogų kekėmis šermukšniai. Tų vaisių kvapas vilioja vabzdžius. Mano akį visada viliojo girynų platybės ir jų paslaptys. Keliaujant pastebėtas piliakalnis ar nepaprasta kalva viliojo akį. Vis viliója tas miestas – kolkoze sunku dirbt. Kai tik kiek pasėdžiu, tuoj viliója atsigult. Po liepa iš baltų berželių sukaltas suolas viliojo prisėsti. Jo buteliokas neviliója, dirba ir dirba. Ši dovana manęs neviliója. Dar ir dabar vienur kitur rasit jau išartą takelį, vingiais viliojusį prie tyro vandens. [Pasaka] tik tik dar plasta mūsų omenėje kaip tolimas viliojamas paveikslas. Tavęs žygis nevilioja? Matau – tavo veidas nenudžiugo. Suspaustą vilioja laisvė. Vasaros naktys ramios, malonios, atilsiu liūdną širdį viliojat! Tuo gi iš šių ronų ir ženklų neviliojančų mane pažinkiat ir tikėkiat mane iš numirusių prisikėlusį. Motina žino, kad tie viliojanti miražai jį. apvils. Aukščiau snieguotų kalnų už aukštų debesų mane vilioja mėlynė dangaus. Taip ir prieiname prie pareigos, kuri jau iš jaunų dienų viliojo. Paėmus į rankas plunksną žavėdami ir viliodami atgijo mieli prisiminimai. Jaunas vilio [ja] gražumu, o senas meilumu. Mažiukas, pipiriukas voveres vilio [ja]. Užgimiau miške, o kai užaugau, berniukus pradėjau vilioti. <br/><b>viliójamai</b>. Gaidienė lenkiasi prie Martyno peties ir juokiasi linksmai, viliojamai. Aguona stovėjo išdidžiai, kartu kažkaip droviai, viliojamai iškėlusi gražią galvutę. <br/><b>viliójančiai</b>. Po kelių parų kelionės labai viliojančiai atrodė mums senos geležinės bendrabučio lovos. Jos balsas skambėjo taip sodriai ir taip viliojančiai, ji gal nė pati to nežinojo. Tik tu nesiviliok manęs. Paršas ėstų, ką paduodi, kad nesviliotų geresniu ėdalu. Neviliojos nė jokiais užtarimais. <br/>2. <span class="explanation">kalbinti, vadinti, kviesti prie savęs, žadant ką, masinant kuo: </span> Viliojantieji žodžiai. Viliójo viliójo visap, ka tik eitau. Tol vaikai tave vilió [ja] [eiti pas juos gyventi], kol jiems duodi. Vilió [ja] tėvus pareiti su šimtais, o paskuo stumdo. Kai šienapjūtė, tai vaikus viliója eit šieno grėbt. Mus jau viliója, kad an kitų metų būtumėm <span class="explanation"> (pasiliktume tarnauti) </span>. Ji pagalvos, kad mes ją į aukles viliojam. O dabar tą savo pačią viliojo ing tėviškę savo. Viliója visos. pas save [į gegužinę]. Viekšniuose dirbtuvių savininkai, viliodami vienas nuo kito gerus žiedėjus, paslapčiomis jiems brangiau mokėdavo už darbą. Lietuviai pėsti ir raiti ant savo mažučių arkliukų čia puolė, čia bėgo, čia vėl grįžo ir vis viliojo priešą giliau į girią. Ir tikra yra, jog žmogus Dievą vilioj, kaipo jūs mane viliojat. Visi bajorai į karą jojo, mūsų brolelį drauge viliójo. <span class="explanation">masalu patraukti: </span> Penu vilioti. Vobikas, viliojąs paukštis. Viliojamasis paukštis. Ant įkišto smaigo [į duobę] parišdavo gyvą paršiuką ar šiaip vilkus viliojančios žalios mėsos. <br/>3. <span class="explanation">gundyti, kurstyti (ppr. kalbinant): </span> Jau pask pradėjo tat ana vilióti: – Dėk rublį, aš tau teip pasakysu. Važiuos, sako, antikristas su geležiniu pečiumi ir žmonis viliós. Velnias vilioja į griekus. Pati Putifora viliodavo jį ant pikto darbo. Vieni po karčemas siūlė arielką, kiti viliójo ant vagystę ir paleistuvystę ir visokias suktybes. Tris kartus tu mane viliojai, Jude. Liuterių kunegai kas dieną plūsta į žemaičius ir vilio [ja] jo žmones katalikus į savą tikėjimą. <br/>4. <span class="explanation">labai prašant stengtis gauti, kaulyti: </span> Ką tu iš jo vilioji? Pradėjau vilióti iš tavo uošvienės tą paveikslą. Ko tau pjauti, duok visą paltį – moka vilióti. Ir eina [piršliai] pakiemiais degtinę viliódami. Katė jau iš pat sykio, kai ją parsinešiau, viliódavo viliódavo iš rankų. <br/>5. <span class="explanation">meilinantis stengtis patraukti: </span> Aš jau neviliójau, neviliótų turėjau [bernų] iki sočiai. Graži, kelmukas, buvo, visus vaikius viliójo, o paliko sena pana. Jei neviliós, tai vyrai nebėgs. Mergos vilió [ja] dabar tuos vyrus. Kas bus, kad jau jos vyrą labai viliója ta merga. Bet ji buvo linksma, labai ir labai sekdavosi jai vilioti dvare likusius vyrus. Sakoma, kad seniau Mėnulis, pasivertęs karalaičiu, žemėje klaidžiojęs ir merginas viliojęs. Kam viliója kitus [vyrus], aš ją nubausčia. Pikta ant mamaitės, galėjo vėliau pagimdyti, būč galėjus bernus dar vilióti. Prasta motriška dideliai, plėšti iš vaikų tėvą, vilióti. Aš nedaugel bernelių viliojau, tik nuo vieno žiedelį nešiojau. Per vasarėlę mergelę viliojo, sulaukęs rudenes, in kitą nujojo. Ne tiek kalbino, kiek jis viliojo, aukso žiedelį man dovanojo. Neviliok, berneli, baltas dobileli, leisk man jaunai augti pas savo močiutę. Palankėlėj žirgelius dabojau, nuo močiutės dukrelę viliojau. Bernelis pradėj viliotie iš tėvulio dukrelę. | Raganos pavirsta paukščiais vakare ir vaikus vilioja. Šį. randam (viliojantį) žmones mūsų. Viliójai, auksiniais obuoliais bėrei, o dabar mėšlu drebi. Kryžių nešioja, o velnią vilioja. Akimi vilioja, o širdy [je] kolioja. <br/>6. <span class="explanation">apgaudinėti, prigaudinėti, suvedžioti: </span> Tu nujok, tu nujok į Tilžės miestelį, ten viliok, ten prigauk miesto šinkorkelę. Ak, berneli mielas, ką gi sudūmojai, kad nemanei vestie, kam mane viliójai? Ir anys niekadai nemelavo. Togidel ir nū neviliojo angelai bylodami: – Kristus kėlėsi. <span class="explanation">tuščiai žadėti, teikti apgaulingą viltį: </span> Kamgi tu vilióji? Jei nesirengi megzt – nežadėk. <br/><b> šìrdį vilióti</b> <span class="explanation">jaudinti: </span> Pavasario saulė prašvito meiliai ir juokiasi, širdį vilioja. <br/><b>apvilióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apgauti: </span> </span> Kartą labai norėdamas čigonas valgyt, ė negalėdamas niekur gaut, sumislyja apviliot vieną žmogų. Dabar ir pati apsiviliojau – jaunos dienose apsiieškojau. <br/>2. <span class="explanation">suklaidinti: </span> Daug nes ateis po vardu mano, kalbant aš esmi Christus, ir daug jų apvilios. <br/><b>atvilióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">viliojant pritraukti, atkviesti: </span> Atviliójau aš aną pas save iš kitur. Į Petrapilį tamstos ir su medum neatviliosi. Dabar bereikia, kad jūsų inkilą ypatingon globon paimtų pats Valiulis ir atviliotų pirmąjį spiečių. Pasklido kalbos, kad Vaišvilą išdavęs žandarų komandos raštininkas, atsiviliojęs jį į Telšius. <br/>2. <span class="explanation">viliojant atitraukti, nuvilioti: </span> Jisai gali nuo tavęs atvilioti mergą… paliktumei bevėpsąs. Atviliójo žmoną nuog šeimos, pats du vaikus turėdamas. Idant artimo mūsų moters, šeimynos alba pekaus neatviliotumbim alba neattrautumbim. Šelmi berneli, tu meluoji, mane nuo močiutės atvilioji. <br/><b>įvilióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">viliojant įtraukti, padaryti, kad įeitų: </span> Aš įviliójau šunį į vidų. Anus. ir į kambarį įviliojam, langą atdarom. Tai šitie vieni, kur su muškietom, šautuvais, caro kariuomenę inviliódavo miškan. Kryžiuočiai kovėsi tik lauke ir sauskeliuose, o į girią nesidavė įviliojami. Oi tu sakal, sakalėli, tu raibas paukšteli, kad aš tave inviliočiau in savo klėtelę. Kai įsiviliosi arklius į stainę, tai tol mušk su tais botkočiais, kol sudaužysi anus visus. <br/>2. <span class="explanation">primasinti: </span> </span> Įviliojąs paukštis. <br/>3. <span class="explanation">įvilkti. </span> <br/>4. <span class="explanation">prikalbėti, privilioti (ką daryti): </span> Daugiau tai mane į fermą neįviliós. Žmogų įviliójo į kilpas <span class="explanation"> (į nusikaltimą) </span>. <br/><b>išvilióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">viliojant išgauti: </span> Brolis nor išvilióti peilį nuo (iš) manęs. Daug daiktų iš manęs išviliójo. Pinigus išviliót iš tėvų moka, paskiau nežiūro. Piningus išvilió [ja] [iš motinos], brauka atgal, iš kur atbraukusi. Teip ir išviliójo iš jos tuos pinigus. Išviliójo jai tą laikrodį. Veselė [je] ta jau tik piningus išvilióti, daugiau nėko. Išviliojo buteliui paskutinį lašą. Oi, panele, ir iš po gyvatės kiaušinį išviliótum! Gal iš po gyvatės kiaušinį išviliosi? Tu gali motynai vaiką išvilióti. Iš bergždžios karvės teliuką išvilio [ja]. Jis iš čigono ir vaiką išviliot. Nei su aukso obuoliu neišviliosi. Jeigu kiteip pinigų neišsiviliója, vogtei eina. <br/>2. <span class="explanation">įkalbėti, viliojant išvesti: </span> Norėjo muni į paukštyną išvilióti. Be reikalo tik mane išviliójot iš namų. Pasislėpę žmonės būdavo išviliojami gudrumu. Manęs su tūkstančiais iš namų neišviliótų! Išviliójai dukrelę penkiolikos metų, išviliójai dukrelę, rugių pjovėjėlę. Tėvą nugirdysiu, močią perkalbėsiu, vis tiek tave, mergužėle, iš čia išviliosiu. Bernuži girtuoklėli, kam išvilióji iš Vilkyškių mergelę?. Žiemos šalčiai juos sugindavo į trobeles, pavasariai išviliodavo į atokaitas ir atšlaimus. Saulė visus išviliojo į paupį. Neik valgydamas į kitus numus: visas peles išviliosi. Jei be motinos palaiminimo paliksit namus, bites išsiviliosit. <br/>3. <span class="explanation">patraukti prie savęs, pavilioti. </span> <br/>4. <span class="explanation">išsigelbėti: </span> Visų akysa smertis turės stotis, negalės niekas nuog jos išviliotis. <br/><b>nuvilióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">viliojant nuvesti: </span> Kurapkos moka nuviliót nuo vaikų. Rodant lašinių gabalėlį, galima šunį toli nuvilioti. Kęstutis tik nuviliojo priešą tolyn nuo Lietuvos. O gal tave laumės į miško gilumą buvo nuviliojusios? Peslys ir šį brolį nuviliojo į vidurį miško. Atvažiavai tu ir savo smuiku kažkur nuviliojai Rapolo mintis ir širdį. Mane su poezija galima kažin kur nuvilioti. Ans mane nusiviliojo ant Nemuno į laivikę. Žvirbliuką nusiviliójo [tėvai] į sodą, pasibaigė vargas su juo. Ji iš lėto patraukė viršininko namų link nusiviliodama pavydžius mūsų žvilgsnius. <br/>2. <span class="explanation">viliojant pažadais prikalbinti, įtikinti: </span> Nu tai šiaip ne teip mes jį nuviliojom. <br/>3. <span class="explanation">pavilioti: </span> Jy susginčino su draugaitėm, kad aš jį nuviliósiu, ir jy jį nuviliójo. Bobos dabar pasiutę, ka [d] tik nuviliót [vyrą]. <br/>4. <span class="explanation">viliojant paimti, įgauti, įgyti: </span> Nuviliojai aukso žiedą nuo baltų rankelių. <br/><b>pavilióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką vilioti. </span> <br/>2. <span class="explanation">patraukti prie savęs nuo kito, suvilioti: </span> Ji paviliójo vyrą nuo žmonos, tokia palaidi barščiai <span class="explanation"> (paleistuvė) </span>. Kad nebūt čia jau šitas. paviliójęs, būčia aš te gyvenus. Kartais jau susipyksma [su drauge], būs kavalierių paviliójusi. Ženotą paviliójo – taigi a gražu? Ką reik daryti, aš mylėjau, o kitas nu munęs paviliójo. Oi tu berneli, šelmi berneli, kam paviliojai nuo motinėlės. | Nuo kito paviliójo jis šeimynykštį. Tas yra neteisingas, kuris gerą služauninką su krivida artimo pasiviliojo. <br/>3. <span class="explanation">meilinantis pritraukti, sužavėti, sugundyti: </span> Kaime buvo toks Jonas, įdomus vyriukas, tai ji paviliójo šitą Joną. Paviliojai mane jauną su meiliais žodeliais. Sudūmojau aš dūmelę pavilioti panytėlę nuo senų tėvelių. <br/>4. <span class="explanation">primasinti duodant ar žadant ką: </span> Ji buvo paviliójus mūsų katę. Paviliotas apgaulingos caro malonės, jis laikinai pasitraukia iš savo, kovotojo, pozicijos…. | Kadaise Labanoro girios medžiokliai vilkus į pasalą paviliodavo, pūsdami į beržo tošį. <br/>5. <span class="explanation">apžavėti: </span> Mama tujau šermukšnį kiša už durų, ka čerauninkė neįeitum, pieną nepaviliótum. <br/><b>parvilióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atvilioti atgal į namus, namo: </span> Parviliójau aš aną namolei. Neparviliója tėvai vaikų [į sodžių], tušti tušti namai. Nedaug vynelio gerčiau, mergelę parvilióčiau. Gal, sakau, kiekviena [duktė] dabar parvilios man po sūnų…. Aš parviliosu savo mergelę su aukso žiedeliais ir meiliais žodeliais. Jauną mergelę pasdabojau, in savo šalelę parviliojau. Vai kad aš ten nulėkčia, gegutę padabočia, į sodną parviliočia. Kaip prisižadėjo, tai jis ją parsiviliojo in tą stubelę pas tą senuką. Vargo mergelę pasidabojo, į savo namelius parsiviliójo. <br/>2. <span class="explanation">primasinti: </span> </span> Gali vilką parviliót šitas paršas [žviegdamas]. Ka nori parvilioti balandžius, reik iš to buto, kuriame yr balandžiai, paimti tiltalio grindą i padėti ant to trobesio stogo, į kurį nori parvesti balandžius. Susitarėt parsivilioti kaip šunį su dešra. <br/><b>pérvilioti</b>. <span class="explanation">atvilioti iš vienos vietos į kitą: </span> [Ji mokėjo] pervilioti kauką nuo vieno ūkininko prie kito. <br/><b>pravilióti</b>. <span class="explanation">pro ką nors viliojant pravesti: </span> Dvejus metus šarmu čestavojo, o an trečių vynu praviliojo. <br/><b>privilióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">patraukti prie savęs: </span> Aš aną priviliójau, ir jau jis kitur nebeis. Viliojau viliojau, pakol priviliójau. Ana muni priviliójo, aš buvau toks vaikis lėtus. Priviliójo, na tai turėjau ženytis. Kol mane priviliój [o], šimtelius kiloj [o]. Mokėjai lotie ir priviliotie, dabar mokėkie ir šėnavotie. Prisiviliójo jauną vyrą. Mes gi norėjom prisiviliót bernioką. Pasisekė mergai berną prisviliot. Norėdamos merginos prisivilioti vaikiną skuta trejų metų buliaus ragą ir suvirina į arbatą. Sukiojasi mergos kap mašalos, nori prieg bernų prisviliót. Andaroką pakiloja i berną prisviliója. | Apsidangsto viena už kitą gražesnėmis plunksnomis ir sukina uodegas, kad patiną prisiviliotų. <br/>2. <span class="explanation">primasinti, pritraukti: </span> Jį tas meilingasis balsas priviliójo, primasino. Nežymus klimato atšilimas, kuris galėjo privilioti ledlaikio gyvūnus, priviliojo į šiaurę ir pirmuosius medžiotojus. Risti rito barankėles, nešti nešė arielkelę ir ją. priviliójo. Priviliójai mane jauną su šiuo žaliu vyneliu. An meškerės musių [užmauna], i priviliója tą žuvytę. Gavusi medaus iš svetimos šeimos, bitė privilioja savo šeimos bites ir visos kartu puola į svetimą avilį. Dėsto į medžius, ant stogo senas akėčias, senus ratus mausto aukštai, kad galėtų nuo kitų gužą pas save privilioti. Petras nelyginant senas žvirblis pelais nepriviliojamas. Jo nepriviliósi nė su pyragu. Tu jo aukso obuoliu nepriviliósi. Jis vis tiek tuos vyrus visus prisiviliója prie darbo. Moteriškė su uogom svetimą vaiką prisviliój [o]. Spirginiais šunis prisviliój [a], tai iš tolo patinka. Išleisti [kurapkų] jaunikliai ima cypsėti ir taip prisivilioja senius, kurie tuojau nusiveda juos prie savo šeimynėlės. Koki ten gaspadinė buvusi čerauninkė, kauką prisiviliójusi. Senučiai mažims [reikalingi], didelių i su pyragu neprisiviliósi. <br/>3. <span class="explanation">apgauti viliojant, suvedžioti: </span> O tas šelmis bernužėlis mane priviliójo, o pats mane priviliójęs vainelėn išjojo. Priviliójai mergelę ne vieną. Oi tu Jonai, tu pagonai, kam mane jauną priviliojai? Aš tave, žmogeli, skandysiu, ka [d] tu mane tep priviliójai. Kol pyragus iškepliojo, kitą priviliojo. <br/>4. <span class="explanation">apgaudinėti: </span> Bet ir toks dramblys tarp būrų tūls išsiranda, kurs, savo lašinius ir zopostą visą suėdęs…, iš bėdos nei žydas jau priviliót pasipratin. Turim Pono Dievo bijotiesi, idant per jo vardą nekeiktumbim, neprisiektumbim, nežolinėtumbim, nemeluotumbim, nepriviliotumbim. Eš prašausi savo prietelių, o anys mane privilioja. Kad mes visi meilėje vaikščiotumbim, tai tokiu būdu nei vienas antro nepriviliotumbim, neprigautumbim. <br/><b>suvilióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">patraukti, sugundyti (ppr. neištesimais pažadais): </span> Suviliójo jis mane, nuo ten atitraukė ir pats neb [e] ėmė. Esu aš paukštis, lanko nepašautas, nesuviliotas aukso narvo, deimanto grūdų. | Tokius vyrus suvilió [ja], nūgalia ta nelaboji [degtinė]. <span class="explanation">apgauti: </span> </span> Ir suviliodavo kerdžius dažnai ne vien vaikus, bet ir senus žmones. Daug Senojo testamento vyrų ir moterų patys nesidavė žalčio suviliojami. <span class="explanation">susigundyti, susižavėti: </span> Žmonės labai tankiai tuščiais niekais susivilioja. [Žmogus] blogu susiviliojo. Tiek tų karčemų įtaisyta, an kožnos kerčios, jauni i susivilió [ja]. Daug žmonių susivilioja geru gyvenimu. <br/>2. <span class="explanation">meilinantis ar grožiu pritraukti prie savęs: </span> Senas bernas seilę pavarvino, kad graži mergaitė, ir suviliójo. Suviliójo [klieriką], iš trečio kurso iškrito. Neranda gudrios mergos, kad jį suviliót [ų]. Trumpu sijonu nesuviliosi ponų: visi kvaile palaikys, ir tiek. Angelą jis suviliotų, o ką jau apie mane kvailą bekalbėti. <span class="explanation">suvedžioti: </span> Mergikę buvo suviliójęs. Niekšas! Moterį suvilioja, išplėšia ją iš šeimynos, paskui ją apleidžia. <br/>3. <span class="explanation">įkalbėti, prikurstyti: </span> Vaikai suviliójo parduot triobas, i paklausiau kai maža. <br/>4. <span class="explanation">visus sumasinti: </span> J. Dlugošas nurodo žemaičių kovojimo būdą: suvilioję į mišką, paskui, už nukristų medžių pasislėpę, puolę priešus. Tik žiemą gali suviliót [žvėrelius] į slastus, o vasarą nealkani, neina. Iš šitų žmonių. daug tūkstančių sugaudo, susivilioja ir susipirkinėja… ir į verginius parduoda. <br/><b>užvilióti</b>. <span class="explanation">kur nors nuvilioti, privilioti: </span> Nuogos laumiukės ant baltų liepos plautų užvilios, pavanos nugarą šalavijų vanta. Iš tikro veikimas užviliojo tą išrokavimą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.