uzurpatorius

Užurpatorius – asmuo, neteisėtai užgrobęs valdžią, pareigas, turtą ar teises, kurios jam nepriklauso.

Pagrindinės reikšmės:
1. Politinė – neteisėtas valdovas, užgrobęs sostą ar valdžią (pvz., per perversmą).
2. Teisinė – asmuo, neteisėtai pasisavinęs kitų turtą ar teises.
3. Perkeltinė prasmė – asmuo, neteisėtai užėmęs svetimas pareigas ar statusą.

Pavyzdžiai:
- Istorinis: Romos imperatorius Maksimas Trakas, paskelbtas užurpatoriumi, nes valdžią užgrobė jėga.
- Teisinis: Užurpatorius, neteisėtai apsigyvenęs svetimame bute be sutikimo.
- Kasdienis: Darbuotojas, savavališkai užėmęs viršininko kabinetą, elgiasi kaip užurpatorius.

Sinonimai: uzurpatorė (mot. g.), plešikas, užgrobėjas, samdomasis.

• Tarptautiniai žodžiai: uzurpatorius

Įrašas
Paaiškinimas	Užurpatorius – asmuo, neteisėtai užgrobęs valdžią, pareigas, turtą ar teises, kurios jam nepriklauso. Pagrindinės reikšmės: 1. Politinė – neteisėtas valdovas, užgrobęs sostą ar valdžią (pvz., per perversmą). 2. Teisinė – asmuo, neteisėtai pasisavinęs kitų turtą ar teises. 3. Perkeltinė prasmė – asmuo, neteisėtai užėmęs svetimas pareigas ar statusą. Pavyzdžiai: - Istorinis: Romos imperatorius Maksimas Trakas, paskelbtas užurpatoriumi, nes valdžią užgrobė jėga. - Teisinis: Užurpatorius, neteisėtai apsigyvenęs svetimame bute be sutikimo. - Kasdienis: Darbuotojas, savavališkai užėmęs viršininko kabinetą, elgiasi kaip užurpatorius. Sinonimai: uzurpatorė (mot. g.), plešikas, užgrobėjas, samdomasis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.