Užtulis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užuovėją, pavėsinę, šešėlį (vietą, kurią saugo nuo tiesioginių saulės spindulių). Dažnai vartojamas poetiškai arba kalbant apie natūralų poilsio kampelį po medžiais.
Pavyzdžiai:
1. Paieškokime užtulio, karšta.
(Paieškokime šešėlio vietos.)
2. Po senuoju ąžuolu buvo malonus užtulis.
(Po senu ąžuolu buvo gera užuovėja.)
3. Po kelionės atsipalaidavo vėsiam užtulyje.
(Po kelionės ilsėjosi vėsioje pavėsinėje.)
Trumpai:
Užtulis = užuovėja, šešėlinga vieta nuo saulės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.