užtukinti

tùkinti (-yti), -ina, -ino. tukti 1: Kad pati tunki, tùkink ir šeimyną. Miltas juo tùkina, pieno geriau gerk. Su košiums tùkina vyrukus. Klėtys jo buvo javais užverstos, kuriais šėrė ir tukino galvijus ir arklius. Čia tukinami est kaip galvijai ant pjovimo. Ir bevelijos tùkint geriaus savo šunis ir kuinus ir apvilkt sienas šilkais ir auksu, o neg tave. Afieravojo ansjan jaučius ir tukintą pekų. Raštinykai atėjūnai rūpindavos kuo sparčiausiai savo kišenes tukinti. Botagas arklio netukina. Gaspadoriaus akys gyvulį tukina. Savininko akys žirgą tukina. Juo viena yra, juo tùkinas. Tùkinas tùkinas – baisi penimė. Tukinuose. Tiktai tukinas ir ganos ant gardo pono. O šėnavoji sūnus tavo labiaus nekaip mane, kad tukintumitės tuo, kas yra geriausia iš visų valgomų afierų. Ir kaip kūnas ėdesiu prigimtuoju ne tiektai apvalume užlaikos, bet ir auga ir tukinas.
aptùkinti. aptukti 1: Aptùkinta kiaulė – aš gerai aptùkinau.
įtùkinti. įtukti 1: Tojag valgymo [buvo geista],
kuriuo patis buvai intukintas. Jis įsitùkinęs kaip meitelis.
ištùkinti. ištukti: Kūnas ižlepintas, ižtukintas, drūtas, paleistas. Ištukinti jo negaliu, nors šeru kaip priguliant.
nutùkinti. nutukti 1: Jau tu nutùkinai savo jautį gerai. Nutùkintas meitėlis. Girdymu nutùkinti (veršį), atgirdyti. Nutùkinsi mane teip šerdama. pasotinti, pripenėti: To kviečio vaisiumi turėjo būt Jeruzalem nutùkintas. Noriu nutukinti, kūnu krauju savo pasotinti. Idant nutukintumbit pilvus savo pienu.
patùkinti. patukti 1: Biskį da patùkysiu [antis]. Reikia biskį pasitùkyt, lašinukų pasiaugyt.
pritùkinti. pritukti 1: Kai pritùkinau karvę lapais, tuoj pieno daugiau.
užtùkinti. užtukti 1: Pranašas vadina šunimis nelojančiais, kurie jau užtukino kaklus savo, kad tiktai guli apie aną gardą pono, o lot negali nei moka.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tùkinti</b> (-yti), -ina, -ino. tukti 1: Kad pati tunki, tùkink ir šeimyną. Miltas juo tùkina, pieno geriau gerk. Su košiums tùkina vyrukus. Klėtys jo buvo javais užverstos, kuriais šėrė ir tukino galvijus ir arklius. Čia tukinami est kaip galvijai ant pjovimo. Ir bevelijos tùkint geriaus savo šunis ir kuinus ir apvilkt sienas šilkais ir auksu, o neg tave. Afieravojo ansjan jaučius ir tukintą pekų. Raštinykai atėjūnai rūpindavos kuo sparčiausiai savo kišenes tukinti. Botagas arklio netukina. Gaspadoriaus akys gyvulį tukina. Savininko akys žirgą tukina. Juo viena yra, juo tùkinas. Tùkinas tùkinas – baisi penimė. Tukinuose. Tiktai tukinas ir ganos ant gardo pono. O šėnavoji sūnus tavo labiaus nekaip mane, kad tukintumitės tuo, kas yra geriausia iš visų valgomų afierų. Ir kaip kūnas ėdesiu prigimtuoju ne tiektai apvalume užlaikos, bet ir auga ir tukinas. <br/><b>aptùkinti</b>. aptukti 1: Aptùkinta kiaulė – aš gerai aptùkinau. <br/><b>įtùkinti</b>. įtukti 1: Tojag valgymo [buvo geista], kuriuo patis buvai intukintas. Jis įsitùkinęs kaip meitelis. <br/><b>ištùkinti</b>. ištukti: Kūnas ižlepintas, ižtukintas, drūtas, paleistas. Ištukinti jo negaliu, nors šeru kaip priguliant. <br/><b>nutùkinti</b>. nutukti 1: Jau tu nutùkinai savo jautį gerai. Nutùkintas meitėlis. Girdymu nutùkinti (veršį), atgirdyti. Nutùkinsi mane teip šerdama. <span class="explanation">pasotinti, pripenėti: </span> To kviečio vaisiumi turėjo būt Jeruzalem nutùkintas. Noriu nutukinti, kūnu krauju savo pasotinti. Idant nutukintumbit pilvus savo pienu. <br/><b>patùkinti</b>. patukti 1: Biskį da patùkysiu [antis]. Reikia biskį pasitùkyt, lašinukų pasiaugyt. <br/><b>pritùkinti</b>. pritukti 1: Kai pritùkinau karvę lapais, tuoj pieno daugiau. <br/><b>užtùkinti</b>. užtukti 1: Pranašas vadina šunimis nelojančiais, kurie jau užtukino kaklus savo, kad tiktai guli apie aną gardą pono, o lot negali nei moka.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.