stumdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. stumdyti:
1. Stubelėj ant benkio sudėtos pieno centrifugos dalys džiūti. Jis ima stumdinėti tas dalis į vieną krūvą.
2. Marčelgos stumdinėjo žmones, praplėsdami taką. Ir berneliai daužėsi (stumdinėjosi, stumdėsi) krūvon jos žyvate. Jis jąją stumdinė́ja dažnai. Ans munęs neklauso, ans muni stumdinė́jo.
apstumdinė́ti. apstumdyti: O vilkai atbėgę apuostinėjo ją, apstumdinėjo ir nudundėjo savo keliu.
atstumdinė́ti. atstumdyti 2: Motina prisiartinti norėjo, bet anys akrūtnykai iš minios atstumdinėjo.
įstumdinė́ti. įstumdyti.
išstumdinė́ti
1. išstumdyti
2.
2. pamažu pašalinti, išgyvendinti, išnaikinti: Ta pati mulkystė jau pradėjo išstumdinėti tas apeigas per vestuves.
nustumdinė́ti. nustumdyti.
pastumdinė́ti
1. pastumdyti 2: Bėda bėdą veja, o trečia pastumdinė́ja.
2. stumti aukštyn, kelti: Pastumdinė́jo rankomi gimdą.
prasistumdinė́ti. prastumdyti
4. Teip dykas ir prasistumdinė́ji pardien.
pristumdinė́ti; . pristumti 1: Patarnautojai pristumdinėjo kėdes sėdantiems.
sustumdinė́ti. sustumti: Kap prikulia kokias dvi kapas, tris, tada vėlei sustumdinė́ja ir tada vėl vėčia (vėto) .
užstumdinė́ti. užstumdyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.