.
ker̃pti, -ia (-a), -ė. kérpti silpnai ar paskubom rišti: Geram pjovėjui rugius pjaunant, rišėjai nėra kada ir išsitiesti, tik spėk kerpti pėdus. Skarą ant galvos marti ker̃pa, t. y. riša nedrūčiai.
priker̃pti, -ia, prìkerpė. netvirtai pririšti, prismeigti, prikalti, prisiūti: Prikabink, priker̃pk čia arklį prie garãdų. Priker̃pk tu tą savo skverną, kad nesitabaluotų. Dabar tik su viena vinia prikérpk, o paskui jau gerai prikalsim. Prikerpė guziką su keliais siūlais, ir ištrūko. Čia tik siūlu prisikérpk, ir bus gerai.
suker̃pti, -ia, sùkerpė. netvirtai surišti, susiūti, sukalti: Ana sukérpė sau skarelę ant galvos. Tik suker̃pk taip, kad nepasileistų. Sukerpk pantį, gal dar laikys, kol naują atnešiu. Nors trumpi galai, bet kap nors gal sukérpsiu. Labai nerišk – sukérpk kiek. Suker̃pk skepetėlės kampus, tik neveržk, kad kerčikės nenutrūktų. Greičiau sukerpk maišus ir krauk! Sukérpk paėmusi adatą, ir nesiskirs skvernai. Stalo nebaigiau dar dirbti, tik sùkerpiau ir palikau. Nejudyk lovos, ji stovi ką tik sukerptà, tuoj sugrius. Ana susikerpė su skepeta galvą, t. y. susirišo.
užker̃pti, -ia, ùžkerpė. užkérpti bet kaip, nestipriai užrišti: Užkérpk maišą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.