užkabinė|ti, užkabinėja, užkabinėjo
1. džn. mžb. užkabinti 1: Užkabinėti užuolaidas ant langų.
2. džn. mžb. užkabinti 2: užkabinėk kablius, kad neatsidarytų. sngr.: Eidami gulti, užsikabinėjame.
3. džn. mžb. užkabinti 5:
Nereikia užkabinėti žmonių. sngr.: Eik šalin neužsikabinėjęs! užkabinėjimas Žiūrėk: [užkabinti] [užkabinti] [užkabinti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.