užgyv|enti, užgyvena, užgyveno
1. naudojantis svetimu geru, pasidaryti jo savininku: Jis nori mūsų namus užgyventi
2. begyvenant užsidirbti: Ką aš per tuos metus užgyvenau! sngr.: Ten jis užsigyveno (įgijo turto,
padėtį). užgyvenimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.