gė́dyti, -ija, -ijo. gėdinti 1: Už ką jūs aną teip gė́dijat? Da per mažai aš jį gė́dijau. Ką tu čia gė́dijies? Dabar pati gėdijas, širdis džiaugias. Anys nesigėdija savo prastybę pažinoti. Jis jų gėdijosi prašyt. Gėdijos žmonėms pasirodyt. Ir jie buvo abu nuogu, žmogus ir jo motė, nei gėdijosi.
pasigė́dyti susigėsti: Tie šykštieji potam bus pasigėdiję.
sugė́dyti
1. sugėdinti: Kam daba tą vaiką sugė́dijai? Dėl ko nesugė́dijai – matai, kaip bjauriai padirbo?!. Pasakė, kad ir pats susigė́dijo. Susigėdijo senis tos vienintelės su tėvyne atsisveikinant nukritusios ašaros.
2. pažeminti: Neduok sugėdytai būti tavo tėviškei.
užgė́dyti; . užgėdinti
1. Raudonavo užsigėdijęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.