ėdìmas. ė́dimas. → ėsti:
1. Įmečiau dobilų, tai ėdìmas kiaulių – čiauška, tik čiauška. Ne tiek to ėdìmo, kiek pribarstymo. Ant ėdimo tas arklys geras.
2. Tų vyrų ė́dimas begalinis – kame taip ir išsmuko (išalko) ! Ant ė́dimo ir ant liežuvio ans yra visų pirmasis. Linksmumas pasaulio yra ižg dargumo ir ižg niekumo, ižg ėdimo, ižg gėrimo.
3. Jam tik ėdìmas rūpi, o dirbt nė už skatiką. Kap in ėdìmą, tai geresnio vyro nereikia. Kada tu paėsi tokiu ėdimù!
4. Iš balės tų uodų ėdìmas. O ė́dimas tų blakių – visą naktį nedavė akių sudėti.
5. → ėsti 6: Ka peršėjimas, ka ėdìmas [užpylus jodo ant žaizdos] ! Tų dūmų baisiausias akių ė́dimas.
6. → ėsti 7: Baisiausias krūtinės ėdimas nuo tos žalios duonos. Par visą naktį negalėsiu miegoti, o ė́dimas koks rankų. Toks ė́dimas šėtoniškas, ka negal tverties. Par galvos ė́dimą nupliko galva. Atmintis paseka dėl galvos ė́dimo.
7. → ėsti 10: Tokis gruodas tik apavo ėdìmas.
8. → ėsti 11: Kasdien vis tas ėdìmas – kurgi bus žmogui sveikata!
9. kas ėdama, ėdesys, pašaras: O čia aviai ėdìmas geras. Yr da ėdìmo gyvulėliam. Nebegauna musės ėdìmo, tai ir lenda int žmogų. Krūvą kerpių kad privertė – karvėm bus ėdìmo. Jau baigia karvės tą ėdìmą. Šuva laka ėdìmą. Jau paskutiniai valgymai ir arkliui ėdìmai, eik iš šito dvaro.
10. valgis: Aš par dieną neužbūsu tokiu ė́dimu. Užkandinė [je] gerąs, perkąs ė́dimų visokių. Ė́dimas brangus.
galvõs ėdìmas rūpestis: Manai, kas – tik galvõs ėdìmas.
apėdìmas. → apėsti 1: Da nekoks apėdìmas – yr da ėdìmo gyvulėliam!
atėdìmas. → atėsti 8: Tai atėdìmas dalgės – kap išdantyta!
išėdìmas.
1. → išėsti 1: Ir išė́dimas – šapo užėdy nerasi.
2. → išėsti
4. Tai išsiėdìmas arklių – vietoj nenustovi, žemę kasa.
3. → išėsti
6.
nuėdìmas. → nuėsti 1: Pradėm raudona žemė – tai ben nuė́dimas. Baisus nusiė́dimas visų pašalių, nė tam kartuo nebėr ko ėsti karvėms.
paėdìmas.
1. → paėsti 3: Dėl paė́dimo paėdusi, neskunduos.
2. → paėsti 4: Ne tiek darbo jis žiūri, kiek paėdìmo.
pérsiėdimas. → perėsti
2. Nuo pérsiėdimo išputo karvė. Persiėdimas sutrikdo virškinimą.
priėdìmas. → priėsti 3: Anõs tokiu priė́dimu negalia eiti numie.
suėdìmas.
1. → suėsti 1: Prasikaltėlius ten mesdavo an suėdimo. Vidurių uždegimas paeina nuo aštrių daiktų suėdimo.
2. → suėsti 5: Navatnas rankos suėdìmas – po vienu spaugu. Nu to blakių suė́dimo visas šonas buvo pūslėms apejęs.
3. → suėsti
9. Jis iš susiėdìmo mirė.
4. → suėsti 11: Klebonas gavo jį raminti, kad lietuviška kalba tai dar ne ėdimas, ypač nesuėdimas lenkų. Ta kova turės pasibaigti susiėdimu kits kito.
užėdìmas. → užėsti 4: Ar čia tas užėdìmas kaltas, ar kas – karvė nudvėsė, ir gan!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.