braukinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. braukti.
1. smaukinėti, brūžinėti: Vaikai laksto parugėm ir braukinė́ja varpas. | Jis čia man braukinė̃s panosėj [je] su savo pirštais! masažuoti po truputį: Kai čia braukinė́ji, sopulys mėgia.
2. plūkinėti (spalius): Braukinė́jam po biškį linus.
3. sklandyti, kišinėti (duris): Nebraukinė́k be reikalo durų – niekas čia neateis.
išbraukinė́ti. išgydyti braukinėjant, masažuojant: Visas ligas išbraukinė́jo.
nubraukinė́ti. nubraukti 1: Leisk karvę, kai kitos rasą nubraukinė̃s. Nubraukinėk šluotom žabus.
pabraukinė́ti.
1. pamasažuoti: Pabraukinė́jo, pamaigiojo, ir sugijo.
2. pabraukti
1. Skaito ir vis pasibraukinė́ja.
pribraukinė́ti. daug braukinėti: Per savo metelius ana daug pribraukinė́jo, o dabar ir jai braukytojos reikia.
subraukinė́ti. subraukti 1: Subraukinė́k, paėmęs šluotelę, tuos varpgalius.
užbraukinė́ti. užkaišioti: Vyturant puodus tošėms, galelius reik užbraukinėti, kad nenusivyturtų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.