.
bõvyti, -ija, -ijo (бaвiць, bawić)
1. patraukti dėmesį kokia nors pramoga, žaislais, linksminti, raminti: Auklė vaiką su lėle bõvija. Margõ [je] vygelė [je] vygiuota, aukso žiedeliais bovyta. Visoks gražumas akį bõvija.
2. žaisti: Vaikai bõvijas su akmeniukais. Katė su pele bõvijas, lig suėda. gaišintis, trukdytis: Nėr ko čia man su tavim bõvytis, reikia eit.
apibõvyti. patraukti į save, suvilioti: Nutarė pasiųsti mergą, kad ta apibõvytų skerdžių ir išprašytų nuo jo avį.
atbõvyti
1. atvilioti: Atbõvijau šuniuką iki durų, bet vidun neina.
2. atsidžiaugti: Negali atsibõvyt ta mūs mergaitė su tai lėle.
išbõvyti. išvilioti: Ne vaikas, neišbõvysi vilko iš miško.
nubõvyti. nuraminti, pralinksminti: Nemoka nubõvyti vaiko, rėkia ir rėkia. Po rūtų darželį pasivaikščiodama, žaliosioms rūtelėms nusibovydama.
pabõvyti
1. palinksminti, užimti kuo: Aš tave pabõvysiu.
2. pažaisti: Eik geriau pasibõvyt, ko čia kambary rūgsti. Še riešutų, pasibõvykit (pakramtykit) .
prisibõvyti prisižaisti, prisilinksminti: Vaikai, ar dar jūs neprisibõvijot?
užbõvyti
1. užimti, sudominti kuo: Užbõvyk vaiką, ir nepamatys, kaip išeisiu.
2. įsitraukti į žaidimą: Kai vaikas ažsibõvija, tai ir valgyt ažmiršta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.