užbengti

beñgti, -ia (-a), -ė. baigti:

1. Jau lašinius bengiù valgyti. Duonelę beñgėm, bet jau ir bulvelės kojeles aunas (baigiasi) . Aš jau bengù darbą. Mirė balandžiui bengantis. Taip tardama, ji beñgia bėdas su gyvasčiu. Pavasaris. žiemą bengs. Aš bengu amžį. Su tavim negali beñgti – vis valgai ir valgai. Bengdams gyvenimą. Pradėjęs negerą darbą, nebeñk, bet liaukis.
bengtinaĩ. Aš bengtinaĩ pabengiau darbą. Šiandieną susitarsime bengtinaĩ ir pasirašysime sutartį. Beñgas rugpjūtis, o da rugiai nepjauti. Tuomi bengas visas darbas pirmąjį metą. Iškilmė bengės didžia puota. Žiema beñgias. Jam kantrumas beñgias. Ir bengėsi (liovėsi) dienos raudojimo. Atsiduksėk čion, mergelė, bengas tavo jaunystėlė. | Ar tu bebeñgsys su visokiais savo išmislais? Beñgas gavėnia, beñgas ir veršio meisa.

2. Grapas beñgė žmonis. Ligos ir marai bengs svietą. Dabar vienas kitą graužė, bengė.

3. Kiaulė beñgas. Ko tu čia bengys to [je] lovo [je] – kelkis pavaikščioti.
beñgias kalendõrius artinasi gyvenimo galas: Bengas anam kalendorius.
apibeñgti, -ia, apìbengė. apibaigti 1: Apìbengė miškus, pabrangs malkos.
atbeñgti, -ia, àtbengė. atbaigti: Sūnus àtbengė tarnystę.
išbeñgti, -ia, ìšbengė

1. išbaigti 1: Jau ìšbenga savo gyvenimą. Gatavai išsìbengėm iš baltinių.

2. išvarginti: Tos karės taip buvo juos išbengusios.
nubeñgti, -ia, nùbengė. nubaigti:

1. Šiandieną nubeñgsim rugius pjauti. Ką pradėjo, tą ir nubengė. Nusibengsma bulves, eisma pri linų.

2. Nùbengė mane liga. Vaikai tą žąsytį gatavai nubeñgs. Ta toki nusibeñgusi atrodo. užmušti: Ima ir nubeñgia jį. Vienas iš sargų tapė nubengtas ir vienas sunkiai sužeistas.

3. Karvė nusìbengė. Pirmiau nusibeñgsi, neg darbus pabengsi. Nenorėdamys tokiu smerčiu nusibengti, išejo iš pilės ir kruvinai nusigrūmusys.
pabeñgti, -ia, pàbengė. pabaigti:

1. Rugius pjauti pàbengėm. Ar pàbengė darbą? Ten pabeñgsiu aš kelionę, į mares važiuodams. Ak, Dievuliau mano, ką aš padariau, kad jaunas dieneles savo pabengiau. Pilotas gerai pradėjo, bet piktai pàbengė. Buvo pabengtas visas darbas. Pabeñk ir uždenk.
pabengtaĩ. Aš esmu mielaširdings nepabengtai.
pabengtinaĩ. Pabengtinaĩ pabengė jis savo darbą. Ta liga pasibengė. Pasìbengiau su sviestu (pabaigiau sviestą) . Tepabengiasi. piktybė piktųjų. Pasìbengė balius, pasìbengė veršio meisa (viskas pasibaigė) .

2. Save pàbengiau, vaikų [mirusių] bekriokdama.

3. Taip ligonis pasibeñgęs, turbūt jau neatgys. Ans pasibengė be žmonių. Kožnõ [je] dienõ [je] viẽto [je] galim pasibengti. Radau kiaulę pasibeñgusią. | Buvo geri batai, ale pasìbengė (susidėvėjo) .
sàvo dienàs pabeñgti; . mirti.
prybeñgti, -ia, pỹbengė. pribaigti
2. Kur tu teip pysibengei (suliesėjai) ?
prabeñgti, -ia, pràbengė. prabaigti.
prabengtinaĩ. Vėl dabar atmink, idant dovanų tų. prabengtinai neužžyvotumbei.
pribeñgti, -ia, prìbengė. pribaigti:

1. Prìbengėm velėnas vežti. Lopą buvau pradėjusi siūti, tai dabar pribengsu. Esu prisibeñgusi pri piningų (neturiu) .

2. Pribeñk geriau vištytelį, ką ans ten žudysis. Senatvė ir širdį pribenga. Pavargs, kol jį pribeñgs. Karvė dėlei nesveikos blužnies pribengta.
subeñgti, -ia, sùbengė

1. subaigti 1: Jau mes visus lauko darbus sùbengėm. Jau sùbengė vežti laukus.

2. sumušti: Subengtà, sukulta galva, nežinai nė kur eitì eidamas.
užbeñgti, -ia, ùžbengė. užbaigti 1: Čia pradeda, čia užbeñga. Reik užbeñgti ir padengti.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzbengti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis