x
.
uliaũnas, -à.
1. mėgstantis ulioti, linksmintis: Jis buvo uliaũnas ir todėl visą mantą išanavo. Ta žmona uliaunà ir vajauna. Kunigas jaunas, baisiai uliaũnas buvo, baisiai svečius mėgo.
2. skirtas ulionei, pramogoms: Visos dainos, užrašytos par kun [igą] Antaną Veliuono [je] ir jos apygardoje, pagal jų būdą skiriamos į dainas svodbines (svotbinas), meilingas, uliaunàs, kariaunas, mitologines, raudas ir sąmyšias dainas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.