ul̃byti, -ija (-yja), -ijo (-yjo). barti, rieti, ūdyti, olbyti: Vaiką, pakėlusį prieš tėvą ranką, visi ulbydavo. Tu jau paaugęs, negražu tau mažuosius ul̃byt. Ul̃bija ir ul̃bija par kiaurą dienelę, iš kur anam i tos kantrybės užtenka. Kitus ulbija, o pats guli.
apul̃byti. apibarti, apolbyti: Ji apulbijo Suzaną, kuri siuntė ją pasivaikščioti.
išul̃byti.
1. išbarti, išolbyti: Jai net graudu buvo, kad tas vaikiščias ją taip išulbijo, lyg kokią skarmaliuvienę.
2. išprašyti, iškaulyti: Ko čia prisikorei, gal nori riešutų iš vaiko išul̃byt.
paul̃byti. kiek pabarti, paolbyti: Pasakyk žodį, paulbyk – plaučius atmuša.
užul̃byti. užuiti, paminti, pamėklinti: Ir pati ji juoda, juodukė, kiek pavytus, kaulėta, užulbytos, tačiau karštos kaip ugnis širdies.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.