Uka – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis namo, namų (dažniausiai vienkiemio ar sodybos prasme). Kilęs iš slavų kalbų (plg. rus. уха – „namas“, ukr. уха – „būstas“).
Pavyzdžiai:
- Jie gyvena gražioje ukoje prie ežero.
- Senelio uka stovi miško pakraštyje.
- Uka – tai ne tik pastatas, bet ir šeimos prieglobstis.
Pastaba: Šis žodis dažniausiai vartojamas poetiniame ar regioniniame kontekste, kasdienėje kalboje dažnesnis „namas“ ar „sodyba“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.