Učitelpalaikis – tai senovės lietuvių tikėjimo būtybė, globėjas, saugantis namus, šeimą ir turtą. Laikytas namų dvasia, panašus į laumę ar kauką.
Pavyzdžiai:
1. Globa – Učitelpalaikis saugodavo nuo gaisro, vagysčių ar blogų dvasių.
2. Auka – Šeima jam palikdavo maisto (duonos, sūrio) ant lentynos ar prie židinio.
3. Paveldimumas – Tikėta, kad jis pereidavo kartu su namu, neretai per testamentą.
4. Ryšys su gyvūnais – Kartais vaizduotas kaip žaltys, varlė ar juoda višta, gyvenantis po grindimis ar klėtyje.
Trumpai: Tai namų globėjas-dvasia, gerbiamas aukomis ir laikytas šeimos sėkmės saugotoju.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.