.
tupyčià. tùpyčia (1).
1. tupica 1: Paimk tùpyčią ir išguryk ledą, kad nebūtų slidu. Tupyčià kuino neažtašysi.
2. kas nerangus, neskubus, mėgstantis pasėdėti: Ką ten jis padirbs – tupyčià. Senis, rodos, dar ir tvirtas turėtų būt, bet toks tupyčià, toks lomas, maumas, nieko nedirba. | Tu įsigijai tupỹčią arklį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.